Uosto direkcija sunerimusi dėl bendrojo plano

„Turėti bendrąjį planą yra gyvybiškai svarbu, nes tai leis uostui operatyviai reaguoti į besikeičiančią globalią rinką. Konkurencinė kova tarp regiono uostų yra didžiulė, todėl plėtra yra būtina, norint užtikrinti Klaipėdos uosto konkurencingumą bei laivybos saugumą.

Kaimyniniai uostai nesnaudžia – įgyvendina ambicingus plėtros planus, auga krovinių srautas regione, todėl būtina, kad Uosto bendrasis planas būtų patvirtintas laiku, nes Uosto bendrojo plano sprendinių tvirtinimo atidėjimas Klaipėdos uosto konkurencingumui gali turėti nenuspėjamų pasekmių“, – Eltai teigė V. Paukštė.

Kaip sakė Uosto direkcijos laikinasis vadovas, dėl bendrojo plano nebuvimo jau dabar stabdomi uosto projektai.

„Nuo šio plano priklauso visa uosto – taip pat ir esamo – plėtra. Jau šiuo metu, neturint patvirtinto Uosto bendrojo plano, yra sustabdytas ne vienas uosto plėtros projektas bei prarasti potencialūs uosto teritorijos naudotojai, kurie generuotų pajamas“, – Eltai sakė V. Paukštė.

Pasak jo, įgyvendinus Uosto bendrojo plano sprendinius, bus sudarytos sąlygos esamiems ir potencialiems uosto teritorijos naudotojams įgyvendinti įvairius investicinius projektus, vykdyti ir plėtoti veiklą, kuri sukurtų naujas darbo vietas ir generuotų papildomas pajamas į valstybės biudžetą.

„Vienas Uosto direkcijos investuotas euras į infrastruktūros plėtrą bei jos kokybės gerinimą paskatina vidutiniškai du eurus privačių investicijų į uosto suprastruktūrą. Apskaičiuota, kad Uosto direkcijos investicijos per metus vidutiniškai siekia 32 mln. eurų, verslas investuoja apie 66 mln. eurų per metus“, – Eltai teigė Uosto direkcijos laikinasis vadovas.

V. Paukštės teigimu, nepatvirtinus Uosto bendrojo plano sprendinių, būtų užkirsta galimybė ne tik plėtoti naujas sausumos teritorijas, bet ir modernizuoti esamas uosto teritorijas, panaudoti Vyriausybės nutarimu priskirtas uosto rezervines teritorijas.

Kaip ELTA jau rašė, į Seimo Ekonomikos komitetą trečiadienį kreipėsi Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija (LJKKA). Jie skundžiasi, kad uoste dėl bendrojo plano nebuvimo stringa įvairūs darbai.

LJKKA prezidentas Vidmantas Dambrauskas teigė, kad „Klaipėdos uostas yra pats negiliausias ir turintis mažiausiai teritorijos, o pagal krovą lenkia visus“.

„Šioje konkurencinėje kovoje mes pakankamai sėkmingai daug metų kovojome ir tuos krovinius visus esame pasiėmę, kitiems uostams neatiduodame. Tačiau, kai Klaipėda turi 15 metrų gylį, šiandien tam tikroms krovinių rūšims negalime pasakyti: „Prašome čia“, jie žino kryptį, o ta kryptis yra Ventspilis“, – komiteto posėdyje sakė V. Dambrauskas.

Antra problema, pasak LJKKA prezidento, teritorijų planavimas – dėl naujų aplinkosaugos įstatymų uoste gali tekti atsisakyti dalies krovinių.

Klaipėdos vicemeras Arvydas Cesiulis posėdyje sakė, kad šiuo metu Vyriausybėje vyksta nutarimo dėl bendrojo plano patvirtinimo derinimo procedūra.