Uosto direkcija pasijuto reketuojama

Pernai nepavyko išspręsti visų dėl keleivių ir krovinių terminalo iškilusių problemų. Bandant atlaisvinti jam reikalingą teritoriją tarp gyventojų, kuriuos reikia iškeldinti, atsirado ir užsiprašiusių didžiulės pinigų sumos už turėtą gyvenamąjį plotą. Bederinant projektus trijų Baltijos prospekto sankryžų rekonstrukcijos kaina gerokai išaugo. Europos Sąjunga (ES) vilkina atsakymą, ar terminalui bus skiriama jos finansinė parama.

Pradedami darbai

Diskusijos, kad Klaipėdai reikia keleivių terminalo, tęsėsi labai ilgai. Pagaliau nusprendus jį statyti, pasiryžta kartu sutvarkyti ir tris Baltijos prospekto sankryžas, kad ateityje nekiltų transporto srautų problemų. Keleivių ir krovinių terminalo Klaipėdoje statybos procesas iki šiol strigo dėl įvairių priežasčių. Beje, jis jau turėjo būti pastatytas 2009 metų liepą ir tapti dovana Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui.

Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Infrastruktūros departamento vadovo Vidmanto Paukštės, realūs terminalo 80-81 krantinių ir pirso statybos darbai, kuriuos atliks konkursą laimėjusi Latvijos AB "Latvijas tilti", pradedami šiemet sausį-vasarį. Šio projekto vertė - per 112 mln. Lt. Darbus finansuoja Uosto direkcija.

Naujam terminalui statyti be ES finansinės paramos, kurios skyrimo klausimas dar neaiškus, teks naudoti apie 50 proc. ir valstybės investicijų. Terminalo operatorė UAB "Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas", priklausantis koncernui "Achemos grupė", į suprastruktūrą privalės irgi investuoti nemenką sumelę - 60-70 mln. Lt. Beje, ji irgi prašo ES 10 mln. Lt finansinės paramos galerijoms, keleivių laukimo salei ir kt. įrengti. Turint omenyje ir tris Baltijos prospekto sankryžas, kurių rekonstrukcija, atrodo, gerokai viršys 100 mln. Lt, vis dėlto keleivių ir krovinių terminalas bus labai brangus projektas.

Turistams terminalai nerūpi

Paklaustas, kaip vertina Klaipėdos kaip keleivinio uosto galimybes, susisiekimo ministras Eligijus Masiulis atsakė: "Be jokios abejonės, transporto infrastruktūra privalo egzistuoti. Turi būti oro, jūrų uostai, terminalai, kad žmonės galėtų atvykti į Lietuvą. Tačiau vien dėl to, kad pastatysime keleivių terminalą, kad ir koks geras bei modernus jis būtų, keleiviai tikrai nevažiuos. Turistai atvyksta ne terminalų pažiūrėti, o miestų, nori susipažinti su jų kultūra, istorija. Klaipėdos uosto kaip keleivių uosto sėkmė priklausys nuo Lietuvos galimybių sudominti pasaulį savo turiniu", - sako E. Masiulis.

Klausiamas, ar būtina investuoti į keleivių ir krovinių terminalą, ministras atsakė, kad sprendimas statyti šį terminalą buvo priimtas dar prieš jam pradedant eiti šias pareigas. Kadangi jis nesustabdė pradėto proceso, vadinasi, mano, jog toks terminalas Klaipėdoje turi atsirasti.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir administracijos direktoriaus Artūro Drungilo teigimu, šiuo metu Lietuvos uostas neturi kur priimti tokių keleivinių laivų, kokiais operuoja, pavyzdžiui, kompanija "Tallink". Jo manymu, svarbu turėti ir ką parodyti, tačiau būtina ir sudaryti sąlygas tokiems laivams priimti. Pasak A. Drungilo, Uosto direkcija netgi žada peržiūrėti keleivinių laivų rinkliavas, idant kartu su naujo terminalo atsiradimu būtų galima paskatinti operatorius savo laivus nukreipti į Klaipėdą.

Atsakymo laukiama kovą

Baigiantis 2010-iesiems Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo priežiūros komiteto nariai posėdžiavo uostamiestyje. Darbų projektas jau buvo pateiktas ekspertizei atlikti. Buvo prašoma kelių techninio projekto pakeitimų, pavyzdžiui, gelžbetoninius klojinius keisti metaliniais, pasvirusias temples - horizontaliomis.

Terminalo statybos finansavimo klausimas, susijęs su ES parama, pernai taip ir liko neišspręstas. Pateikti paraišką ES paramai gauti reikėjo iki šių metų sausio 31 d., paprašyta terminą pratęsti iki š. m. kovo 31 d.

Su ES pernai Uosto direkcijos specialistai susirašinėjo visus metus. Paskutinis atsakymas, eilinį kartą pakartojant tuos pačius klausimus ir neformuluojant naujų, gautas pernai gruodžio 6 d. Uosto direkcija atsakymą išsiųsti buvo pasiruošusi iki gruodžio 30 d. Kito ES atsakymo tikimasi sulaukti šiemet iki kovo 3 d., tačiau nežinia, ar jis bus galutinis ir ar bus pradėtas 18 mėnesių trunkantis tyrimas dėl ES paramos skyrimo.

Per praėjusius metus ES šį klausimą sprendžiantys žmonės pasikeitė jau tris kartus. Galimas daiktas, kad pastariesiems vėl viską reikės pateikti iš naujo. Uosto direkcijos ekonomikos ir finansų direktoriaus Martyno Armonaičio teigimu, klausimo, ar įgyvendinant šį projektą yra valstybės pagalbos elementas, kadangi bus statomas terminalas jau turintis operatorių, kuriam žemė išnuomota ne konkurso tvarka, nebekyla, nes tas elementas tikrai yra. Vadinasi, didesnės ES paramos nei 50 proc. tikėtis negalima. Esminis klausimas dabar - ar toji valstybės pagalba yra suderinama su bendra rinka, ar ne. Jeigu ne, parama nebus skiriama.

Kodėl ES vilkina?

Pasak M. Armonaičio, ES pateikia netgi nekorektiškų klausimų. Pavyzdžiui, trijų sklypų nuomą vertino bendrovė, turinti tarptautinį sertifikatą. ES paklausė, ar tas vertinimas nebuvo šališkas, ar Uosto direkcija nebandė daryti įtakos. Ekonomikos ir finansų direktoriui susidarė įspūdis, kad ES atstovai tiesiog neskaitė ankstesnių atsakymų, nežiūrėjo ir pridėto operatorės UAB "Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas" verslo plano.

M. Armonaičio versija - galbūt ES tempia laiką vėl pateikdama iš naujo tuos pačius klausimus, norėdama išspręsti panašias problemas Latvijos Rygos ir Ventspilio uostuose ir duoti visiems vienodą atsakymą. Ne paslaptis, kad ES neturi gairių, kaip finansinė parama gali būti teikiama uostams.

Koncerno "Achemos grupė" logistikos direktorius Arvydas Vaitkus įsitikinęs, kad tai tik laiko vilkinimas. Jis nesupranta, kokie gali kilti klausimai dėl žemės nuomos, kuri išnuomota pagal visus Lietuvoje galiojančius reikalavimus. Be to, ES pinigai investuojami į infrastruktūrą - į pirsą, kuris nėra nuomojamas, išnuomota yra tik žemė su teise naudotis infrastruktūra.

Nesileis šantažuojama

Dar neišspręstos visos problemos, susijusios ir su teritorijos terminalui atlaisvinimu. Tam irgi reikia nemažai pinigų. Pavyzdžiui, darželio iškėlimas kainuos 2 mln. Lt. Uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas jau sunerimo. "Manau, kad direkcija negali į šį objektą daugiau dėti nė lito. Ji neturi būti ištisai melžiama karvė, nes nustips. Direkcija sankryžų rekonstrukcijoje nebedalyvaus, parengė techninius projektus, išims leidimus statyti ir viskas, toliau darbus perduos miestui. Taigi sankryžų rekonstrukcija turės rūpintis savivaldybė, taip pat ir jų finansavimu, kuris dėl įvairių užgaidų leistis po žeme gerokai išaugo", - sakė E. Gentvilas.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Aloyzas Každailevičius prisipažino, kad jeigu sankryžų rekonstrukcijų būtų ėmusis pati savivaldybė, tai Klaipėdos miestas dar 20 metų jų nebūtų matęs.

V. Paukštė informavo, kad vieno buto gyventojas tiesiog šantažuoja Uosto direkciją trečią kartą persigalvodamas dėl kainos už savo gyvenamąjį plotą. Terminalo statybos priežiūros komiteto nariai nusprendė, kad Uosto direkcija neturi leistis šantažuojama, tad nutarta pasinaudoti kitais būdais, kurie leidžia paimti teritoriją valstybės objektui ir į derybas daugiau nebesileisti.