Uostininkai sunerimo dėl geležinkelininkų planų

Jau 10 metų lietuviai turi šaudyklinį traukinį "Vikingas", kuris iš Klaipėdos uosto gabena konteinerius iki Minsko (Baltarusija), o tada - į Ukrainos Odesos ir Iljičiovsko uostus. Jo pranašumas - 1,7 tūkst. km atstumas iki Ukrainos įveikiamas gana greitai - per 50 valandų, nesugaištama daug laiko kertant sienas.

Toks pat latvių konteinerinis šaudyklinis traukinys "Zubr" važiuoja iš Rygos irgi per Minską į tuos pačius Ukrainos uostus kaip ir "Vikingas", tačiau jis, vykdamas per Latvijos teritoriją, per Daugpilį, Viciebską ir Oršą, daro didelį lankstą. "Zubro" atstumas nuo Rygos iki Minsko - 685 km.

Neoficialiais duomenimis, Latvijos geležinkelininkai pradėjo derybas su Lietuvos geležinkelininkais, kad "Zubras" iš Rygos galėtų važiuoti į Radviliškį ir Minską pasiektų per Lietuvos teritoriją. Neatmetama galimybė abiejų traukinių sąstatus sujungti. Galimas daiktas, "Vikingas" stotų Radviliškyje ir prie jo būtų prikalbinamas papildomas sąstatas. Jeigu latvių traukinys iš Rygos į Minską važiuotų per Radviliškį, jo atstumas sutrumpėtų 105 km, t. y. sudarytų jau tik 580 km.

Laimės Ryga?

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto tarybos posėdyje Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociacijos prezidentas Vytautas Šileika sakė, jog "Lietuvos geležinkeliai" esą kreipėsi į Susisiekimo ministeriją prašydami patvirtinti tokius planus, matyt, ketindami iš to turėti naudos.

Toks sprendimas, pasak V. Šileikos, darytų neigiamą poveikį Klaipėdos uostui. Dalykas tas, kad konteinerių srautas Baltijos jūros regiono šalyse ženkliai nepadidės. Vargu ar konteinerių pakaks abiem traukiniams. Galimas daiktas, tie konteineriai, kurie dabar vežami iš Klaipėdos "Vikingu" į Baltarusiją ir Ukrainą, ateityje bus gabenami per Rygą, tad Klaipėda netektų tam tikros dalies krovinių. Kol kas Klaipėdos uostas yra konteinerių krovos lyderis Baltijos šalyse, tačiau konkurencinė kova tarp šių uostų vis didėja.

"Taip išeina, kad "Lietuvos geležinkeliai" mūsų tiesioginiams konkurentams nori padovanoti 100 km trumpesnį atstumą. Latvių geležinkelių politika yra daug lankstesnė nei lietuvių, tad neabejoju, jog tokiu atveju traukiniu "Zubr" gabenti krovinius iš Rygos būtų pigiau nei "Vikingu" iš Klaipėdos. Tada krovinių užsakovams Ryga būtų kur kas įdomesnė nei Klaipėda", - aiškino V. Šileika.

Kol kas tyla

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus pažymėjo, jog per 10 metų, kai į Ukrainą važiuoja šaudyklinis traukinys "Vikingas", buvo visokių bandymų koreguoti jo maršrutą. Jis pabrėžė, kad "Vikingo" pranašumas - gera kaina ir greitis. Pasak jo, jeigu Radviliškyje būtų prijungiami kroviniai iš Latvijos, be abejo, jo greitis sulėtėtų.

"Negalėčiau teigti, kad iniciatyvos šiuo klausimu ėmėsi būtent "Lietuvos geležinkeliai", neturiu tokios informacijos. Uosto taryba priėmė nutarimą kreiptis į Susisiekimo ministeriją ir prašyti koordinuoti šį klausimą", - teigė A. Vaitkus.

Uostininkų nerimą ministerijai turėjo perduoti Uosto tarybos posėdyje dalyvavusi Susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto politikos departamento direktoriaus pavaduotoja Eglė Vyšniauskaitė.

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija jau maždaug prieš tris savaites kreipėsi į Susisiekimo ministeriją prašydama surengti suinteresuotų institucijų atstovų susitikimą, kuriame dalyvautų ir Klaipėdos uostas. Uostininkai norėjo išgirsti "Lietuvos geležinkelių" argumentus, sužinoti atliktus skaičiavimus ir kam toks projektas yra naudingas. Tačiau šios savaitės pradžioje uostininkai dar nebuvo gavę iš ministerijos jokių žinių. Ir vis dėlto kovo 17 d. kalbintas Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika išreiškė viltį, jog artimiausiu metu visos suinteresuotos pusės sės prie apskritojo stalo ir aptars šį klausimą.

Deja, Lietuvos uostininkai ir geležinkelininkai neretai tarpusavyje susiginčija kiekvieni siekdami naudos sau, nors, atrodytų, tiek vieni, tiek kiti turėtų pirmiausia paisyti Lietuvos interesų. Uosto tarybos posėdyje dalyvavęs geležinkelininkų atstovas Sigitas Dobilinskas situacijos nekomentavo. Beje, kai AB "Klaipėdos nafta" pasirašė sutartį su bendrove "Litasko", "Lietuvos geležinkeliai" irgi prarado dalį krovinių.

Žinoma, nesinorėtų, kad būtų taip, kaip liaudis sako: kur du pešasi, trečias laimi.