Uoste ties krantine nuskendo žemsiurbė

Uostininkai mano, kad laivas turėjo labai greitai nuskęsti, nes sekmadienį dar nebuvo jokių požymių, o naktį buvo jau gerokai nugrimzdęs į vandenį.

Prie minėtos krantinės pasirodė ir šiek tiek teršalų. Kadangi toje vietoje buvo daug ledų, pastatyti bonines užtvaras praktiškai nebuvo galimybių. Uosto specialistų patariamas laivo savininkas pasirūpino, kad atvažiuotų asenizacinė mažina ir ji nuo paviršiaus susiurbė 10 kub. m vandens.

Nieko kito šiuo atveju nebuvo galima sugalvoti, nes priplaukti prie nuskendusio laivo neįmanoma. Taigi vakar, galima sakyti, vyko tik valymo darbai.

Kai tik bus palankios sąlygos, kai ledai atsitrauks, į vandenį turės leistis narai, kurie apžiūrės laivą skenduolį ir įsitikins, ar nėra kokios nors skylės.

Bet kuriuo atveju žemsiurbė turės būti paruošta iškelti, narai turės pritvirtinti lynus. Kaip bus bandoma traukti skenduolį, ar iš pradžių bus keliama laivo priekio dalis ir išpumpuojamas vanduo, o vėliau laivagalis, ar atvirkščiai, dar neaišku. Pasak uostininkų, pirmiausia reikia pamatyti, kaip laivas sėdi ant dugno. Spėjama, kad sėdi gerai, nes neturi didelio posvyrio kampo.

Žemsiurbė "Chabira" yra 42 m ilgio, 7,2 m pločio ir 2,92 m grimzlės. Ji buvo pastatytas 1961 m. Danijoje. Lietuvos vidaus vandenų laivų registre šis laivas buvo įregistruotas 2009 m. Manoma, kad ji nebuvo eksploatuojamas, nes paskutinė jo techninė apžiūra buvo atlikta 2010-aisiais. Ši žemsiurbė kurį laiką dirbo Liepojos uoste, o grįžusi stovėjo ilgai stovėjo Klaipėdoje prie krantinės. Darbo neatsiradus pradėta kalbėti, kad seną laivą parduos kaip metalo laužą.

"Kai prasideda atšilimo laikotarpis, su mažiau prižiūrimais laivais gali nutikti visokių dalykų, jie gali pridaryti įvairių siurprizų. Pavyzdžiui, peršalo vamzdis ir per jį pradeda sunktis vanduo. Kol "Chabira" neiškelta ir neapžiūrėta, negaliu pasakyti, kokia jos skendimo priežastis", - sakė Uosto priežiūros tarnybos viršininkas Arvydas Narmontas.
Jis neslėpė, kad dar vienas uoste stovintis laivas kelią nerimą, be to, yra ir nedidelių žvejybos laivelių, kurie ne itin prižiūrimi.

Įvykio aplinkybes aiškinosi ir Lietuvos saugios laivybos administracijos inspektoriai. Pasak administracijos Laivybos kontrolės skyriaus vedėjo Lino Kasparavičiaus, už laivo saugumą jam stovint prie krantinės atsako jo savininkas.