Uoste ruošiamasi plėsti trąšų krovos pajėgumus

AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO) naudojasi tik 2,5 km ilgio krantinėmis. Ne taip seniai per metus ši kompanija perkraudavo 8 mln. t krovinių, o pernai perkrovė 13,4 mln. t, kas sudarė 37 proc. visų Klaipėdos uosto krovinių. Kitaip sakant, ši bendrovė nuolatos krauna daugiau negu trečdalį Klaipėdos uosto krovinių. Tik šiemet kol kas jos kroviniai sudaro 35 proc. visų krovinių. Tačiau Mečislovo Vitkausko, KLASCO komercijos direktoriaus pavaduotojo, manymu, iki metų pabaigos bent jau praėjusių metų rezultatas bus pasiektas, nes krova pastaruoju metu atsigauna. Šiemet gegužę vien tik trąšų terminale buvo perkrauta 370 tūkst. t krovinių.

Kodėl mažėjo krova?

Pernai tiek gerus Klaipėdos uosto, tiek KLASCO krovos rodiklius sąlygojo trąšų krova, t. y. Baltarusijos kompanijos "Belaruskalij" trąšos. Šias trąšas Lietuvos uoste krauna dvi kompanijos - be KLASCO, dar ir UAB Birių krovinių terminalas (BKT), kraunantis trąšas ir į konteinerius. Apytikriais apskaičiavimais, jų Klaipėdos uoste pernai buvo perkrauta 6 mln. t, KLASCO dalis sudarė beveik pusę - 2,9 mln. t.

Per pirmą šių metų ketvirtį kalio trąšų krova KLASCO terminale šiek tiek sumažėjo vien dėl to, kad susiklostė nepalanki situacija rinkoje - Baltarusijos trąšų pardavėjai ir gamintojai nebuvo pasirašę kontraktų su Kinija. Kai tik buvo pasirašytas kontraktas trims mėnesiams pratęsiant esamas sąlygas, trąšų krova Lietuvos uoste iš karto pajudėjo. Šiemet gegužę KLASCO atsilikimą trąšų krovos srityje beveik sumažino ir tikisi pusmetį baigti pasiekusi praėjusių metų to paties laikotarpio rodiklius. Kalbant apie visus metus, tikimasi išlaikyti praėjusių metų lygį ir net galbūt, jeigu rinkoje bus palanki situacija, pasiekti šiokį tokį augimą.

Šių metų pirmą ketvirtį krovos rodikliai Klaipėdos uoste buvo blogesni nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, nes keli tradiciniai kroviniai neatkeliavo į uostą. Pavyzdžiui, anksčiau KLASCO per pirmą ketvirtį cukraus žaliavos perkraudavo iki 200 tūkst. t, o šiemet ją kompanija pradėjo krauti tik balandį, ir dabar jau plaukia laivas po laivo.

Pasak M. Vitkausko, taip atsitiko todėl, kad Baltarusija pernai užsiaugino daug cukrinių runkelių ir kol jų derliaus neapdorojo savo fabrikuose, importuojama cukraus žaliava nepasiekė Klaipėdos.

Pirmenybė - lietuviškiems grūdams

Klaipėdos uoste beveik visos stividorinės kompanijos neturi per daug galimybių plėsti savo veiklą, KLASCO taip pat. Nors ji krauna trečdalį visų Klaipėdos uosto krovinių, jos nuomojama teritorija uoste nedidėja ir jai tenka ieškoti būdų, kaip geriau išnaudoti turimus plotus. Pasak komercijos direktoriaus pavaduotojo M. Vitkausko, seni pastatai, senos technologinės krovos linijos demontuojamos ir statomos naujos. Pavyzdžiui, pernai buvo išplėstas grūdų krovos terminalas, pastatyta antra vagonų iškrovos stotis ir tai davė galimybę padidinti grūdų krovą. Tiesa, pernai perkrautų grūdų kiekis, deja, nepadidėjo, jų krauta tik beveik 700 tūkst. t. Žinia, grūdų krova dar priklauso ir nuo metų derliaus, ir nuo situacijos rinkoje. KLASCO krauna ne tik Lietuvoje išaugintus ir eksportuojamus grūdus. Pernai pradėjo ir šiemet krauna iš Rusijos ir iš Kazachstano atvežamus grūdus, tačiau iš esmės kompanija orientuojasi į lietuviškų grūdų eksportą.

Šiemet tikimasi sulaukti gero derliaus ir išplėsto KLASCO terminalo dėka perkrauti apie 1 mln. tonų eksportui skirtų grūdų. T. y. bus panaudota antra terminalo eilė. Anksčiau turėtos tik trys grūdų talpyklos po 20 tūkst. t., tad jas prikrauti einant tik mažoms laivų partijoms po 3-5 tūkst. nebuvo įmanoma. Dabar pastačius 6 silosus atsirado galimybė kaupti įvairių klientų mažesnes partijas ir taip pat išnaudoti didesnių "Panamax" ar kitų tipų laivų krovai turimas talpyklas.

Plės trąšų terminalą

Pasak M. Vitkausko, KLASCO vadovybė pastebi, kad trąšų kompanija galėtų krauti dar daugiau, nes aplink esantys gamintojai jų gamina daugiau. Beje, kitais metais kompanija "Belkalis" pradės kasti kalio trąšas naujoje vietoje. Bus taikoma nauja metodika, atidaryta nauja šachta. Naujas kombinatas nebus statomas, bus naudojamas anksčiau pastatytas, prie kurio esanti šachta jau baigta eksploatuoti, o iškeltos rūdos iki jo bus transportuojamos 7 kilometrų ilgio transporteriais.

Tikimasi, kad artimiausiu metu ši Baltarusijos kompanija didins trąšų eksportą iki 1 mln. t per metus. Be to, ir kita Baltarusijos kompanija "Gardino azotas", Lietuvos bendrovė "Achema" didina trąšų gamybą. Negana to, rinkoje keičiasi situacija - trąšos pradedamos gabenti didesnį dedveitą turinčiais laivais.

Pasak M. Vitkausko, Klaipėdos uostas šiandien neturi tiek sandėliavimo pajėgumų, kad galėtų visiškai patenkinti Baltarusijos poreikius, ir ypač ekstremaliais atvejais. Matydama tokią perspektyvą ir norėdama, kad papildomi trąšų kiekiai pasuktų per Klaipėdos uostą, KLASCO pradeda tam ruoštis ir didinti savo pajėgumus.

Jau šiemet ji pradeda statyti antrąją trąšų terminalo eilę ir tikisi ją pradėti eksploatuoti 2014 metų pradžioje. Numatoma ir dar vienos vagonų iškrovos stoties, ir krovos mašinos statyba. "Dabartinis mūsų trąšų terminalas turi visas apsaugines priemones, pavyzdžiui, pastatyta triukšmą slopinanti sienutė iš Švyturio gatvės pusės. Be to, krovos procesas niekur nėra atviras. Pas mus geležinkelio vagonas iškraunamas uždaroje patalpoje ir transporteriais keliaujančios trąšos pasiekia sandėlį, uždaromis galerijomis - laivo triumus. Užtat aš negirdėjau, kad kas nors Klaipėdoje skųstųsi, kad dėl to, jog mes krauname trąšas, dulka. O antroji linija bus dar modernesnė - pagaminta iš geresnių medžiagų, turinti geresnę automatiką. Pirmoji linija buvo pastatyta 2004-aisiais. Per 8 metus net ir elektros jungiklis pasikeitė, tad ką jau kalbėti apie trąšų krovos techniką", - aiškino M. Vitkauskas.

Šiuo metu jau skelbiami konkursai dėl būsimo terminalo techninės įrangos, kurią daugiausia gamina tokios Vakarų šalys kaip Danija, Švedija, Vokietija, įsigijimo.

Išplėtusi trąšų terminalą KLASCO vienu metu galėtų trąšas krauti į tris laivus, du iš jų galėtų būti "Panamax" tipo. Šiuo metu trąšos vienu metu gali būti kraunamos tik į du laivus - į vieną prie 17 krantinės, kur dėl per mažo gylio "Panamax" tipo laivas negali būti švartuojamas, į kitą - prie 5 krantinės. Pasak M. Vitkausko, gana didelis kiekis trąšų išgabenamas ir mažais laivais, talpinančiais po 3-5 tūkst. t, į Europos uostus. Beje, jais gabenamos ir "Achemos" trąšos.

Pabaigusi visus trąšų terminalo plėtros statybos darbus, kurie kainuos apie 30-35 mln. Lt, KLASCO galės trąšų krovą praktiškai padvigubinti.

Dalį krovinių - į 144 krantinę

M. Vitkausko manymu, KLASCO turi didžiules perspektyvas 144-ojoje krantinėje. Šiuo metu dėl 7, 9 krantinių rekonstrukcijos sausakrūviame uoste susidaro sudėtinga situacija - trūksta ploto kroviniams sukaupti.

Šiuo metu KLASCO krauna metalo iki 70 tūkst. t per mėnesį. Norint jį sukaupti, kyla problemų. Susitarimo su AB "Lietuvos geležinkeliai" dėka tik šiaurinėje uosto dalyje KLASCO per parą apdoroja 520 vagonų.

Tad KLASCO laukia, kad kuo greičiau būtų baigta krantinių šiaurinėje uosto dalyje rekonstrukcija, nes šiandien jos gamybininkai yra labai suspausti.

Dalį krovinių, kurie šiandien yra kraunami šiaurinėje uosto dalyje, ketinama perkelti į 144 krantinę. Jeigu iš pradžių joje pavyktų per parą apdoroti 100 vagonų, toji krantinė galėtų būti pilnai išnaudojama.

Perkeliant dalį krovinių į pietinėje uosto dalyje esančią 144 krantinę, norima šiaurinėje dalyje, kur turimas 14,5 m gylis laivybos kanale ir galima krauti "Panamax" tipo laivus, atlaisvinti krantines kitiems kroviniams. Suprantama, prie 144 krantinės 14,5 m gylis nebus pasiektas, tad joje galėtų būti kraunami tie kroviniai, kurie gabenami laivais, nereikalaujančiais didesnio gylio.