Uoste ir šiemet tikimasi rekordo

Per minėtą laikotarpį buvo pakrauta 933,3 tūkst. t daugiau krovinių nei 2015 m. sausio-liepos mėn. O per visus 2015 metus buvo skaičiuojamas 5,8 proc. augimas - šis skaičius buvo vadinamas absoliučiu uosto augimo rekordu. Pagal neseniai paskelbtus šiųmečius rodiklius Klaipėdos uostas tapo trečiu tarp Baltijos jūros rytinės pakrantės uostų.

Augo ne viskas

Sparčiausiai augo skystųjų krovinių perpylimas - jis buvo 16,7 proc. didesnis nei praėjusių metų pirmąjį pusmetį. Visgi pernai augimas buvo kiek spartesnis - lyginant 2015 metų pirmuosius septynis mėnesius su 2014-ųjų tuo pačiu laikotarpiu buvo perpilta net 40 proc. daugiau krovinių.

"Suskystintųjų krovinių apyvartos dinamiką lėmė naftos krova. 2014 m. naftos apyvarta buvo žemiausia Klaipėdos uoste per visą pastarąjį dešimtmetį, todėl 2015 m., nors ir ne patys geriausi, atrodo įspūdingai. 2015 m. naftos apyvarta siekė 8 mln. t, o, pavyzdžiui, 2008 m. buvo 9,361 mln. t. O šiais metais grįžtame prie normalių naftos apyvartų", - pastebi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas.

Kiek geriau pasirodyta vadinamųjų generalinių krovinių srityje - pernai rodiklis buvo sumažėjęs 2,1 proc., tad pirmąjį pusmetį fiksuotas 11,3 proc. augimas gerai nuteikia.

"Generalinių krovinių apyvarta auga, nes uoste vystomi nauji terminalai šiems kroviniams - didinami pajėgumai ir konkurencingumas. Pastaraisiais metais buvo atidarytas Centrinis krovinių terminalas, AB "Klaipėdos Smeltė" konteinerių paskirstymo centras, pajėgumus didina AB "Klasco", išplėsta UAB Klaipėdos konteinerių terminalo teritorija. Taip pat "DFDS Seaways" padidino pajėgumus į Kylį", - pažymi direktorius.

Tačiau uoste toliau mažėja biriųjų krovinių - pernai lyginant su 2014-aisiais augimas siekė tik 1,1 proc., o pirmąjį pusmetį fiksuotas net 8,8 proc. kritimas.

"2015 m. 10,6 proc. augo biriųjų trąšų krova, žemės ūkio produkcija ūgtelėjo 7,8 proc., tačiau 48 proc. sumenko statybinių medžiagų apyvarta dėl tuo metu sumažėjusio vartojimo regione. Šiemet biriųjų krovinių apyvarta mažėja dėl to, kad sumenko trąšų krova. Per septynis šių metų mėnesius fiksuojama mažesnė biriųjų trąšų krova nei pernai, kai buvo pasiektas rekordas. Jau pernai numatėme, kad 2016 m. trąšų apyvarta bus mažesnė. Šiemet truputį vėliau eksportuotojai iš Baltarusijos sudarė sutartis dėl eksporto į tolimuosius regionus", - priežastis vardijo A. Drungilas.

Per septynis mėnesius į Klaipėdos uostą įplaukė 3 978 laivai, t. y. 4,2 proc., arba 161 laivu daugiau nei 2015 m. sausio-liepos mėn. Keleivių apsilankė 191 999, t. y. 0,4 proc., arba 702 keleiviais daugiau. Prie šio rodiklio augimo, ko gero, labiausiai prisidėjo kruizinė laivyba - kruizinių laivų uoste šiemet pasirodė 32, jais buvo atplukdyta per 34,5 tūkst. keleivių - t. y. 1,9 proc. daugiau (639 keleiviais).

Augame kitiems traukiantis

Lyginant su kitais regiono uostais Klaipėdoje buvo pasiekta neblogų rezultatų. Nors bendras krovinių skaičius lyginant tiek 2014-ųjų ir 2015-ųjų, tiek pastarųjų ir šių metų pirmuosius pusmečius krito, klaipėdiečiai išlaikė 4,2 proc. augimą - nors ir šiek tiek sulėtėjusį.

Iš 11 lygintų uostų augimą šiemet, be Klaipėdos, pajuto tik rusų Ust Lugos ir Primorsko uostai. Visų kitų krovos pokytis "pasipuošė" minuso ženklu, kurį skaudžiausiai pajuto Ventspilio uostas. Beje, pastarajame uoste pirmąjį pusmetį nebekrauta ir konteinerių. Latviai tokius didžiulius praradimus teisina uosto infrastruktūros remontu - esą ją atnaujinus bus pasiekta geresnių rezultatų.

Apskritai pernai per pirmuosius 7 mėnesius, lyginant su 2014-ųjų tuo pačiu laikotarpiu, konteinerių krova visuose aplinkiniuose uostuose krito. Tai itin skaudžiai pajuto Rusijos uostai. Pavyzdžiui, Kaliningrade konteinerių krova susitraukė net 57 proc., kai tuo pat metu Klaipėdoje rodiklis krito 17,3 proc. Vidutiniškai tuo metu 8 regiono uostai krovė 28 proc. mažiau konteinerių nei anksčiau.

Situacija šiemet pagerėjo - pastarasis rodiklis pirmuosius 7 mėnesius pasipuošė pliuso ženklu - augo 3 proc. Pagal augimo dydį mūsų uostas buvo antrasis po Kaliningrado ir perkrovė 5,6 proc., arba 15,9 tūkst. daugiau konteinerių.

Ar ir šių metų gale bus pasiektas krovos rekordas, dar sunku pasakyti, tačiau A. Drungilas nusiteikęs optimistiškai.

"Jeigu toks augimas išsilaikys, turėsime naują rekordą Klaipėdos uoste. Tačiau viskas priklausys nuo likusių penkių mėnesių", - pridūrė jis.

Klaipėdos uoste kraunamų krovinių pokyčiai (lyginant 2015-ųjų ir 2016-ųjų pirmuosius 7 mėnesius):

generaliniai kroviniai - krauta 7 214,6 tūkst. t - 734,8 tūkst. t daugiau;

skystieji kroviniai - pilta 7 252,8 tūkst. t - 1 040,2 tūkst. t daugiau;

birieji kroviniai - pilta 8 682,8 tūkst. t - 841,7 tūkst. t mažiau.