Uostas vėl liko be infrastruktūros direktoriaus

"Susitarėm ir aš išėjau savo noru", - taip savo pasitraukimą iš posto nuo gegužės 3 dienos VE.lt paaiškino V. Karolis, nenorėjęs komentuoti situacijos telefonu. Jis Uosto direkcijoje dirbo nuo 2009 m. birželio pradžios, o infrastruktūros ir plėtros direktoriumi - nuo 2010 m. sausio 3-iosios. Beje, jis vadovavo ir viešųjų pirkimų komisijai.

Uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas šiandien vykusioje spaudos konferencijoje prisipažino, kad jau kelis mėnesius jie su V. Karoliu žiūrėjo ne viena kryptimi.

"Pats būdamas liberalas apkaltinau V. Karolį per dideliu liberalizmu rangovų atžvilgiu", - juokavo E. Gentvilas, jau antra diena pats einantis infrastruktūros ir plėtros direktoriaus pareigas.

Kandidato, kas eis tas pareigas ateityje, E. Gentvilas neįvardino, sakė manąs, kad galbūt bus surengtas neformalus konkursas, nors pakaktų ir vienasmenio vadovo apsisprendimo. Beje, 2009 m. rugsėjo 4 d. atleidęs iš infrastruktūros direktoriaus pareigų Algirdą Kamarauską, E. Gentvilas dvi savaites taip pat ėjo jo pareigas.

Kokios priežastys lėmė tai, kad seni draugai pradėjo nesutarti? Su uosto naudotojais Uosto direkcija rengiasi pasirašyti dvišales sutartis. Savaime suprantama, ir ji pati turės vykdyti savo įsipareigojimus, numatytus sutartyse. Pasak E. Gentvilo, dėl to direkcijos santykiai su statybos darbų rangovais turi būti griežtai sutartiniai, nesudarant galimybių jiems vėluoti atlikti darbus.

Nors ir buvo laikomasi šiemet vasarį išleisto uosto vadovo įsakymo, kad techninis projektas negali būti koreguojamas be visų suinteresuotų pusių susitarimo, tačiau darbo projektas būdavo parengiamas taip, kad tai neišvengiamai vedė prie techninio projekto koregavimo ateityje, vadinasi, ir vėlavimo atlikti darbus laiku. Pasak E. Gentvilo, keičiant sutartis, techninio projekto koregavimus buvo prieinama iki absurdiškiausių situacijų. Pavyzdžiui, 7 metus objektas nebaigiamas, nors turėjo būti padarytas per metus.

Kita priežastis - uosto vadovas nebūdavo informuojamas, kad rangovai vykdo darbus objekte be darbo projektų. Pasak E. Gentvilo, tokiu atveju rangovas turi teisę dirbti, bet savo rizika. Beje, tokia tvarka Uosto direkcijoje egzistuoja jau seniai ir daugelis objektų buvo statomi ja vadovaujantis, tačiau uosto vadovas mano, kad tokią neteisėtą praktiką būtina keisti.

Pavyzdžiui, krantinės Nr. 62, kuria naudojasi UAB Vakarų Baltijos laivų statykla, remonto darbus, kurie vertė - apie 1 mln. Lt, UAB "Hidrostatyba" be projektinės dokumentacijos pradėjo pernai spalio 6 d. ir turėjo baigti lapkritį, bet atsirado papildomų darbų. Pratęsta sutartis baigiasi šiemet balandžio 30 d. E. Gentvilas apie tai sužinojo šiemet balandžio 20 d. Rangovas iš pradžių reikalavo nupirkti likusius darbus už 403 tūkst. Lt, paskui nusileido iki 299 tūkst. Lt.

"Kaip žinoti, kiek kainavo tie darbai - projektinė dokumentacija parengta vėliau, kai jie jau buvo padaryti, krantinė užbetonuota. Kas norės ardyti krantinę ir žiūrėti, kiek tų darbų padaryta iš tikrųjų? Kai mes leidžiame užsakovui vykdyti darbus be projektinės dokumentacijos, yra tikimybė, kad jis nori pasipelnyti. Aš atsisakiau atgaline data pasirašyti darbų pirkimą, nesutinku pažeidinėti Viešųjų pirkimų įstatymą dėdamas savo parašą.

Darbai, dėl kurių nebuvo susiderėta, atlikti keliose vietose. Klausiau V. Karolio, kaip jis spręs šias problemas. Jis pasirinko lengviausią būdą - padėjo pareiškimą. Noriu pabrėžti, kad šiuo atveju negali būti jokios kalbos apie kokius nors korupcinius dalykus, tai ne tas atvejis", - sakė E. Gentvilas.