Uostas už žemę iš kompanijų ims vienodai

Pasak direkcijos ekonomikos ir finansų direktoriaus Martyno Armonaičio, rugsėjį surinkta 10 mln. litų uosto rinkliavų - 200 tūkst. litų daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Per devynis šių metų mėnesius surinkta 91 mln. litų. Tai yra pusantro milijono daugiau nei buvo numatyta šių metų strateginiame plane.

Žemės nuoma uostui kasmet atneša pastovią sumą - 20,5 mln. litų. Tiek pat, anot M. Armonaičio, būtų surinkta ir pagal naująją šio mokesčio skaičiavimo metodiką, kuri kitąmet jau turėtų įsigalioti. Ją dar turėtų palaiminti susisiekimo ministras.

Diskusijos dėl šios metodikos vyko ne vienerius metus. Tačiau, džiaugėsi direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas, su Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija ją pagaliau pavyko suderinti.

Pagal naująją metodiką vienoms kompanijoms žemės nuoma brangs, o kitoms pigs. Pasak M. Armonaičio, dydis bus apskaičiuojamas pagal tam tikrą formulę. Visi naudotojai mokės vienodai už tokių pačių parametrų sklypą, tam tikro gylio krantinės metrą ir pan.

Kitais metais jau planuojama gauti daugiau pajamų iš žemės nuomos - taip bus dėl pastatytų naujų krantinių, tačiau konkrečios sumos kol kas dar neįvardijamos.

E. Gentvilo teigimu, uosto įmonės moka drausmingai, tačiau viena nemoki naudotoja vis dėlto yra - per septynis šių metų mėnesius apie 200 tūkst. litų direkcijai nesumokėjo bendrovė "Klaipėdos hidrotechnika". Anot E. Gentvilo, net keturi kreditoriai inicijuoja "Klaipėdos hidrotechnikai" bankroto bylą.

Direkcijai, svarstančiai galimybę nutraukti žemės nuomos sutartį su šia bendrove, rankas suriša tai, kad sklype esantys jos pastatai ir statiniai yra areštuoti - tokio sklypo kam nors kitam išnuomoti neišeis. Šiuo metu ieškoma išeities, taip pat tikslinamasi, ar "Klaipėdos hidrotechnika" gali toliau vykdyti jungtinės veiklos su kompanija "Josef Mobius" sutartį dėl bendrovės "Klaipėdos Smeltė" krantinių statybos.