Pernai tarp Baltijos jūros uostų nuo Suomijos įlankos iki Geteborgo Klaipėdos valstybinis jūrų uostas buvo akivaizdus lyderis. Jis pasiekė visų laikų krovos rekordą - perkrovė 40,14 mln. tonų krovinių, 4,2 proc., arba 1 mln. 631,5 tūkst. tonų, daugiau nei užpernai. Palyginti su 2015-aisiais, skystųjų krovinių padaugėjo 10,4 proc., generalinių krovinių - 10,7 proc., šiek tiek sumažėjo biriųjų krovinių dėl grūdų krovos.
Latvijos Rygos uoste krauta apie 37 mln. t, palyginti su užpernai - 7,5 proc. mažiau, Ventspilio - 19 mln. t, 16,5 proc. mažiau, Estijos Talino uoste - apie 20 mln. t, 10,3 proc. mažiau. Lenkijos Gdansko uoste 2015 metais krauta 36 mln. t, o Švedijos Geteborgo uoste - apie 38 mln. t.
Išskirtiniai šiame regione yra Rusijos Primorsko, Ust-Lugos, Sankt Peterburgo uostai. Pastarajame krova po truputį mažėja, pernai jame krauta apie 48 mln. t krovinių, o kituose dviejuose uostuose didėja.
Rytinės Baltijos pakrantės uostuose stebėta naftos produktų krovos mažėjimo tendencija, Klaipėdos uoste ji didėjo. Šiek tiek krito ir anglių krova. Tačiau šioje zonoje augo konteinerių krova. Lietuvos uoste ji didėjo beveik dvigubai. Ro-ro krovinių krova taip pat krito rytinėje pakrantėje, o Klaipėdoje ji ženkliai augo. Įtakos turėjo krovinių vežimo per Lenkijos teritoriją krizė dėl Rusijos ir Lenkijos nesutarimų suteikiant leidimus. Grūdų krova sumažėjo visuose šios pakrantės uostuose.
"Turime būti pasiruošę iššūkiams"
"Pernai dirbome efektyviai. Tokių pasiekimų nebūtų be gero bendradarbiavimo tarp uosto krovos kompanijų ir Uosto direkcijos. Vystomi infrastruktūros objektai suteikia sinergijos suprastruktūrai. Šiuo metu visos įmonės yra nusiteikusios investuoti ir didinti krovos apimtis. Dabar lengvų metų nėra. Geopolitinė situacija, mažėjanti pasaulinė prekyba, didėjantis protekcionizmas, atsirandantys tokie nauji politiniai niuansai kaip rinkimai Amerikoje darys įtaką mūsų veiklai, tad turime būti pasiruošę iššūkiams.
Pasiekti tokių pačių rezultatų šiemet nebus taip paprasta. Baltarusija aktyviai raginama naudotis Rusijos uostais, sudaromos patogios sąlygos taikant gerą tarifą vežti krovinius geležinkeliu į Sankt Peterburgą, Ust-Lugą, kitus uostus. Kaimynai latviai aršiai nusiteikę tranzitinių krovinių atžvilgiu ir aktyviai dirba ne tik su Baltarusija, bet ir su šiaurine Lietuvos dalimi. Lietuvos ekonomikos augimo prognozės šiandien nėra labai didelės", - sakė Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika.
Jo manymu, šiemet išlaikyti 40 mln. tonų krovą įmanoma, bet lengva nebus. Klaipėdos uoste didelė krovinių diversifikacija, vienų krovinių daugėja, kitų mažėja. Anot jo, palyginti su kaimyninėmis šalimis, Lietuvos ekonomika yra gana išvystyta, vis atranda naujų rinkų savo eksportui. Pernai jūrinių pervežimų kainos buvo gana palankios Lietuvos eksportui, tad galima tikėtis, kad jis šiemet didės. V. Šileikos teigimu, uostui labai svarbūs kaimyninių šalių tranzitiniai kroviniai.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Arvydo Vaitkaus teigimu, labai svarbu, kaip šiemet dirbs AB "Lietuvos geležinkeliai". "Tikiu, kad dirbs geriau negu iki šiol. Svarbu, kokia bus tarifinė sistema, ar užteks vagonų pervežti grūdams. Dabar mes dalį grūdų krovinių prarandame šiaurinėje Lietuvoje. Nereikėtų to krovinio atiduoti konkuruojantiems uostams, o jį pritraukti į Klaipėdą, juo labiau kad šiandien jos terminalai gali priimti visą jų kiekį, o jų potencialas yra dar 40-50 proc. didesnis", - sakė Uosto direkcijos vadovas.
Didžiuliai krovinių srautai juda autotransportu per Lenkiją į Europos ir kitas šalis. V. Šileikos manymu, jie galėtų būti perkelti ant vandens. Būtų gana didelis laimėjimas, jeigu bent dalį jų pavyktų nukreipti į keltus. Taip būtų sprendžiamos ekologijos ir aplinkosaugos problemos. Tai vers daryti Europos Sąjungos (ES) politika, nes jau susidaro dideli autotransporto kamščiai Belgijoje, Vokietijoje aplink didžiuosius miestus.
Lėmė investicijos į naują produktą
Uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktoriaus Artūro Drungilo teigimu, pagrindinės priežastys, kodėl Klaipėdos uostui pavyko pasiekti tokį gerą rezultatą pernai - praeityje tiek uosto įmonių, tiek Uosto direkcijos padarytos investicijos į naują produktą. Labiausiai augo naftos produktų, suskystintųjų gamtinių dujų (SGD), krovinių konteineriuose ir ro-ro krovinių krova.
SGD, palyginti su užpernai, pernai perkrauta 759 tūkst. t, konteinerių - 976 tūkst. t., ro-ro - 527,5 tūkst. t, naftos produktų - 805 tūkst. t, daugiau. Investicijos - pastatytas naujas SGD terminalas, išvystyti nauji pajėgumai tiek LKAB "Klaipėdos Smeltė", tiek Klaipėdos konteinerių terminale, pastatytas naujas krovinių ir keleivių terminalas - Centrinis Klaipėdos terminalas. AB "DFDS Seways" padidino pajėgumus savo turimose keltų linijose. Tik naftos produktų krovėjams nieko naujo nebuvo pastatyta, tačiau naftos terminalams pavyko pritraukti naujų krovinių iš Baltarusijos.
"Kadangi 2017-aisiais naujų produktų neturėsime, būtume laimingi, jeigu pavyktų išlaikyti turimą krovinių apyvartą, nes konkuruojantys uostai, prarasdami po 2-3 milijonus tonų krovinių, intensyvins savo krovą ir ieškos galimybės pritraukti naujų krovinių. Ateityje matomi šiokie tokie pozityvūs indikatoriai, t. y. auganti prekyba konteineriais ir ro-ro, atsigaunančios kaimyninės rinkos. 2016-ųjų pabaigoje didėjo automobilių pardavimas Rusijoje. Atsigaunančios ekonomikos aplinkinėse valstybėse šiek tiek mažins įtampa dėl krovinių konkurencijos", - sakė A. Drungilas.
Jis patikino, kad bus dedamos visos pastangos, jog kroviniai, kurie bus vežami į "Great Stone" parką Baltarusijoje, keliautų per Klaipėdos uostą. Šioje srityje daug dirbama kartu su uosto įmonėmis.
Rašyti komentarą