Uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus teigia, jog šiuo metu jau galvojama, kokią palankią rinkliavų sistemą būtų galima taikyti Klaipėdos uoste švaresnį kurą naudojantiems laivams. AB "Smiltynės perkėla" generalinis direktorius Darius Butvydas neatmeta galimybės ateityje įsigyti ir dujomis varomą keltą. Žemkasė, kurią ketina užsakyti Uosto direkcija, bus varoma ir SGD, ir tradiciniu kuru.
Žvalgosi pasaulyje
D. Butvydas sako, jog, nepaisant to, kad šiemet autotransporto ir keleivių srautai, keliami keltais per Kuršių marias, šiek tiek sumažėjo dėl geopolitinės situacijos, tačiau apskritai jie didėja. Todėl jau dabar reikia galvoti apie ateitį ir bendrovė kuria įvairius planus. Skaičiuojama, kad netgi esant dabartiniams srautams dar vienas laivas tikrai būtų ne pro šalį, nes, nors keltas "Kintai" dar turi leidimą dirbti, bet tai jau tikrai labai senas laivas. Šiuo metu svarstoma galimybė įsigyti dar vieną universalų laivą, skirtą ir keleiviams, ir kroviniams kelti per Kuršių marias.
"Smiltynės perkėla" priklauso tarptautinei įmonių, turinčių viešojo transporto ant vandens priemones, asociacijai, vienijančiai keliolika Europos ir ne tik jos įmonių. Neseniai vykusioje konferencijoje, į kurią buvo atvykę net indų, kalbėta apie tai, kokius laivus kokios įmonės ruošiasi statyti.
D. Butvydo teigimu, Europoje tokio dydžio laivų ir keltų, kokius turi "Smiltynės perkėla", varomų SGD, praktiškai nėra. Du tokius panašius keltus turi tik norvegai, Oslo uostas, tačiau tai yra jūriniai laivai. Norvegai jais džiaugiasi, nes jie dirba labai tyliai, ekologiškai. Prancūzai turi labai nemažai hibridinių laivų, t. y. varomų ir dyzeliniu kuru, ir elektra. Dalį laiko jie plaukioja naudodami dyzelinį kurą, bet turi baterijas, tad kurį laiką būna varomi ir elektra. Olandai ketino statyti laivus, varomus SGD, bet kol kas atsisakė tokio sumanymo, nes netenkino bunkeriavimo sąlygos. Dabar jie stato vieną tik elektra varomą laivą, tačiau yra gavę nemažą Europos Sąjungos (ES) finansinę paramą, nes elektra varomų laivų technologijos yra labai brangios.
"Nei Lietuvoje, nei aplinkui nėra su kuo pasikalbėti šituo klausimu, nes tokių laivų kaip mūsų nėra. Latviai jų neturi, estai - tik keltus, kuriais kelia į Saremo salas. Bet jų laivai didesni, nes ir atstumai didesni. Todėl ir turime žiūrėti, kas dedasi pasaulyje", - sakė D. Butvydas.
Visi penki dabartiniai Smiltynės perkėlos keltai naudoja dyzelinį kurą. Dujinio variklio įranga gerokai brangesnė nei dyzelinio kuro. Kuo didesnis variklis, kuo daugiau kuro suvartojama, tuo didesnis efektas - labiau atsiperka brangesnė įranga. Tačiau tokia investicija, anot D. Butvydo, svarstytina todėl, kad pačios dujos šiuo metu yra pigesnės, tad laivo eksploatacija kainuotų kiek mažiau.
"Jeigu "Klaipėdos nafta" nestatytų savo nuomojamoje teritorijoje nedidelio SGD paskirstymo terminalo, dujomis varomo kelto variantas iš karto atkristų, nes pirmiausia uoste privalo atsirasti dujų paskirstymo infrastruktūra, išspręstas bunkeriavimo klausimas", - sakė D. Butvydas.
Kalbant apie ateitį, pasak "Smiltynės perkėlos" vadovo, yra du svarbūs dalykai, į kuriuos būtina atsižvelgti - tai ekonomika ir ekologija, nes nuo 2020 m. įsigalios kai kurios europinės direktyvos dėl sieros junginių išmetimo ir kitokių teršalų.
Atitinka uosto viziją
Pasak Uosto direkcijos generalinio direktoriaus A. Vaitkaus, Klaipėdos uosto 2015-2018 metų strateginiame veiklos plane yra nubrėžta vizija, jog 2030 m. jis bus modernus, tvarus, saugus, draugiškas transporto ir pramonės kompleksas, priimantis "Baltmax" tipo laivus, aptarnaujantis ne mažesnę kaip 15 proc. krovinių dalį Baltijos jūros regiono uostuose.
"Privalome būti toliaregiški ir užtikrinti, kad žalioji politika būtų įgyvendinama ne popieriuje, o realiais veiksmais, todėl mūsų ekonomistai skaičiuoja, kokią palankią rinkliavų sistemą galėtume taikyti švaresnį kurą naudojantiems laivams", - sakė A. Vaitkus.
Rinkoje daugėjant laivų su dujiniais ir kombinuotais varikliais, Europoje kyla didžiulis poreikis uostuose turėti SGD terminalus laivams. Tad Klaipėdos uostas, šiandien žinomas kaip konteinerių bei žemės ūkio produktų "hubas", išplėtojus SGD terminalo veiklą, turėtų tapti ir SGD "hubu", iš kurio būtų galima tiekti šias dujas į kitus mažesnius priėmimo taškus Baltijos jūroje.
"SGD terminalas yra nauja galimybė ne tik šalies pramonei, gyventojams, bet ir pačiam uostui. Daug diskutuojama dėl terminalo ekonomiškumo. Akivaizdu, kad dar reikia daug ką nuveikti, kad terminalas "įsivažiuotų". Patirtis rodo, kad uostų terminalams išsivystyti prireikia trejų penkerių metų. Ne išimtis ir Klaipėdos SGD terminalas. Jo plėtros planus vertiname teigiamai, nes tai turėtų padėti dar labiau išnaudoti terminalo teikiamas galimybes ne tik šalies, bet ir viso Baltijos jūros regiono mastu", - kalbėjo A. Vaitkus.
Beje, ir pati Uosto direkcija planuoja įsigyti žemsiurbę, kuri turėtų du pagrindinius variklius.
"Tai būtų dviejų tipų degalų modifikacijos žemsiurbė - ji būtų varoma dyzelinu ir suskystintomis gamtinėmis dujomis", - sakė A. Vaitkus.
Informacija
Anot "Klaipėdos naftos" vadovų, vienas iš pagrindinių įmonės tikslų dabar yra maksimaliai efektyvinti SGD terminalo veiklą, "kad jo išlaikymo kaštai Lietuvos vartotojams būtų kuo mažesni". Šiemet Baltijos jūroje įsigaliojus griežtesniems sieros dvideginio išmetimo į aplinką reikalavimams, SGD rinkoje regimos kaip alternatyvus kuras mazutui, jos taip pat gali būti pritaikytos antžeminiam transportui bei kaip kuras nuo dujotiekio nutolusiems pramonės objektams. Tad po konsultacijų ir su vietiniais, ir tarptautinės rinkos dalyviais "Klaipėdos nafta" nusprendė plėsti terminalo veiklą, kad iš jo būtų galima tiekti SGD į kitus, mažesnius, priėmimo taškus Baltijos jūroje, o autodujovežiais transportuoti į tas žemynines vietas, kur norima turėti alternatyvų dujų tiekimą, ar ten, kur nėra tradicinių dujotiekių arba egzistuoja tik sezoninė paklausa.
Jau suprojektuotas 5 000 kub. m talpos terminalas, kuriame SGD būtų pilamos į autodujovežius. Ši paskirstymo stotis turėtų atsirasti įmonės teritorijoje ties 2-ąja krantine. Praėjusią savaitę "Klaipėdos nafta" pranešė, kad dar šiemet turėtų gauti pirmąją ES finansinę injekciją - apie 700 tūkst. eurų - SGD paskirstymo stoties statyboms, nes pasirašyta atitinkama finansavimo sutartis. Iš viso parama turėtų sudaryti apie 60 proc., arba apie 6 mln. eurų. Paskirstymo stoties statybų pradžia numatoma šių metų pabaigoje arba 2016 m. pradžioje. Šiuo metu laukiama pirminių pasiūlymų iš potencialių rangovų.
Tokiam projektui savo paramą yra išreiškusi ir šalies vadovė Dalia Grybauskaitė.
"Klaipėdos naftai" pastačius SGD paskirstymo stotį, galėtume geriau išnaudoti SGD terminalo teikiamas galimybes ir mūsų įgytą prekybos dujomis regione patirtį. Kaimyninėms šalims tai garantuotų papildomą dujų tiekimo galimybę, o visiems regiono vartotojams - geresnes kainas. Kad tai teisinga kryptis, patvirtino ir Europos Komisija. "Klaipėdos naftos" terminalo plėtrai pastatant paskirstymo stotį iš Europos Sąjungos fondų skirta daugiau nei 6 milijonai eurų", - teigė ji interviu "Vakarų ekspresui".
Šį antradienį "Klaipėdos nafta" ir Vokietijos SGD transportavimo bendrovė "Bomin Linde LNG GmbH KG" pasirašė jungtinės veiklos sutartį, kuri numato bendrosios įmonės "Blue LNG", įgyvendinsiančios SGD transportavimo laivo projektą, steigimą. Hamburge įsikūrusi "Bomin Linde LNG" valdys 80 proc. naujos įmonės akcijų, o "Klaipėdos nafta" per savo antrinę įmonę UAB "SGD logistika" valdys 20 proc. SGD transportavimo laivas Klaipėdos uoste ir Baltijos bei Šiaurės jūrose turėtų pradėti dirbti 2017 m.
"Dujovežis išsiskirs naujausiomis technologijomis, tenkins aukščiausius saugumo standartus ir išsiskirs savo pajėgumu", - žada "Bomin Linde LNG GmbH KG" generalinis direktorius Mahinde Abeynaike.
"Klaipėdos nafta" šios sutarties įgyvendinimui garantavo 14 mln. JAV dolerių (13,17 mln. eurų) investicijas.
Rašyti komentarą