Uostas išmoko prisitaikyti prie krizių

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika sako, kad drastiškas krovos kritimas Klaipėdos uoste galimas tada, jeigu pasaulį ištiktų labai didelė ekonominė krizė. Nuo krizių Rusijoje, Baltarusijoje, Kazachstane jau rastas apsisaugojimo būdas. 1998-1999 metų krizė turėjo labai didelės įtakos Klaipėdos uosto veiklai, nes jis tada daugiausia buvo orientuotas į Rytus, o šiuo metu jis yra labiau orientuotas į Vakarus.

"Mes juk išgyvenome visas tas krizes, diversifikavome krovinius. Praėjusi krizė parodė, kad uostas nebuvo tas, kuris nukentėjo labiau nei kiti sektoriai. Jis išlaikė didžiulę apimtį ir generavo dideles įplaukas valstybei. Diversifikacija mums leidžia tikėtis, kad galime išgyventi bet kokią krizę, žinoma, jeigu ji nebus susijusi su visais penkiais pagrindiniais krovinių segmentais. Baimę kelia tik sprendimai, grįsti ne ekonomika, o politika", - sakė A. Drungilas.

5 strateginiai kroviniai

V. Šileika mano, kad ir šiemet auganti Klaipėdos uosto krova rodo Lietuvos uosto kompanijų gebėjimą taikytis prie kintančios situacijos tiek pasaulinėje prekyboje, tiek geopolitikoje. Visi rytinės Baltijos pakrantės regiono kaimyniniai uostai junta gana didelę finansinės ir ekonominės situacijos Rusijoje bei kitose šalyse įtaką. Lietuva, priešingai nei kitos šalys, neturi labai daug rusiškų krovinių.

Pasak A. Drungilo, Klaipėdos uostas šiuo metu lenkia krovos augimu kitus rytinės Baltijos jūros pakrantės uostus todėl, kad juose smunka anglių, naftos produktų ir konteinerių krova. Lietuvos uoste anglių krovinių nėra, naftos produktų apyvarta auga sparčiai, konteinerių nuo kovo irgi pradėjo augti ir šiemet per tą mėnesį, palyginti su pernai metų kovu, padidėjo 16,4 proc. Klaipėdos uosto privalumas - specializacija keliose krovinių grupėse. Strateginiai jo kroviniai - naftos produktai, birieji, ro-ro kroviniai, grūdai ir konteineriai.

Naftos produktų krova Klaipėdos uoste per pirmą šių metų ketvirtį, palyginti su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu, didėjo 41,4 proc., birių trąšų krova mažėjo 15 proc., grūdų krova padidėjo 75 proc., ro-ro krovinių augimas sudarė 11 proc. Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) krovos augimas sudarė net 376 proc., tačiau tonomis - tik 250 tūkst. A. Drungilo teigimu, tonažo atžvilgiu SGD Klaipėdos uostui didelės įtakos nedaro.

"Šiltuoju laikotarpiu, susijusiu su pramoninėmis atostogomis, krovos augimas Klaipėdos uoste galbūt bus lėtesnis. Uosto kompanijos junta tą cikliškumą, priklausantį nuo sezono. Jeigu pavasarį ir vasarą turėsime šiek tiek mažesnę krovos apimtį, tai ruduo, metų pabaiga grįš su nauju derliumi. Kasmet metams baigiantis krova auga", - sakė V. Šileika.

Kovas - geras mėnuo

Krovinių konteineriuose krova per pirmą šių metų ketvirtį nepadidėjo - perkrauta 107 tūkst. TEU (sąlyginiai jūriniai konteineriai). Užtat šių metų kovą, pasak V. Šileikos, pasiektas vienas iš geriausių mėnesio konteinerių krovos rezultatų Klaipėdos uosto istorijoje - krauta 43 tūkst. TEU.

Dėl susiklosčiusių tam tikrų aplinkybių kaimyniniuose uostuose, Velykų švenčių į Klaipėdą buvo nukreiptas vadinamasis transšipmentas (kai kraunama iš laivo į laivą). Jis sudarė daugiau kaip 4 tūkst. TEU, t. y. apie 10 proc. visos pirmo ketvirčio konteinerių krovos Klaipėdos uoste.

Pastaruosius 10 metų vyravo tendencija, kad AB Klaipėdos konteinerių terminalas (KKT) kraudavo 60 proc. konteinerių Lietuvos uoste, o LKAB "Klaipėdos Smeltė" terminalas - 40 proc. Pasak KKT vadovo V. Šileikos, ta proporcija kol kas išlaikoma, bet kovą "Smeltės" rezultatai, turint omenyje ir "transšipmentą", buvo geresni nei KKT. Jis perkrovė apie 20 tūkst. TEU, o "Smeltė" - daugiau kaip 22 tūkst. TEU. "Smeltės" konteinerių krova kovą, palyginti su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu, tonomis yra 114 proc. didesnė.

KKT sutrukdė objektyvios priežastys, jis negalėjo paimti "transšipmento" varianto dėl laivų grimzlės ir ilgio. "Esame priversti dirbti tokiomis sąlygomis, bet rezultatai mūsų neliūdina", - sakė V. Šileika.

KKT pernai patyrė tam tikrų nuostolių todėl, kad į "Smeltės" terminalą išėjo kompanija "Maersk".

Tikimasi teigiamų pokyčių

Konteinerių krovos statistika skaičiuoja ne tik konteinerius su kroviniais, bet ir tuščius. Nemažą dalį minėto perkrautų konteinerių skaičiaus sudarė tušti konteineriai, kurie buvo atvežti į Klaipėdą tam, kad į juos būtų sukrauti kroviniai ir išsiųsti į paskirties uostus.

"Kadangi didėja krovinių konteinerizacija, ypač tai pasakytina apie biriąsias trąšas, rąstus, medieną, Klaipėdoje juntamas didelis poreikis tuščių konteinerių. Be to, kovą buvo gana didelis tiek konteinerių importo, tiek eksporto augimas. Šiais metais tikimės teigiamų konteinerių krovos pokyčių", - sakė V. Šileika.

Pasak jo, tam tikri pokyčiai matyti ir laivybos linijų strategijose. Kompanija, kuri pernai paleido fiderinį laivą į Klaipėdą, jau keičia jį didesniu, nes turi vilčių, kad bus perkraunama daugiau konteinerių. Kitos kompanijos taip pat planuoja fiderinius laivus keisti į didesnius. Pasak V. Šileikos, tai teikia optimizmo, kad konteinerių srautas šiemet didės. Gal 2014 metų skaičius ir nebus pasiektas, tačiau pernai metų rezultatai turėtų būti viršyti.

Pasak Uosto direkcijos generalinio direktoriaus Arvydo Vaitkaus, konteinerių laivų, kurie atplaukia į "Klaipėdos Smeltės" terminalą, grimzlė yra gerokai padidėjusi, tai reiškia, kad konteinerių kiekis juose yra didesnis.