Uostas ieško naujų vietų grunto "laidotuvėms"

Šiuo metu gruntas gramzdinamas dviejose vadinamojo dampingo vietose. Viena iš jų yra 45 metrų gylyje, nutolusi nuo uosto vartų 20 kilometrų, o kita - 10 kilometrų atstumu, 28-34 metrų gylyje.

Anot naujų grunto gramzdinimo vietų jūroje poveikio aplinkai vertinimo programą atliekančių Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio ir aplinkos tyrimų planavimo instituto mokslininkų, grunto gramzdinimas dabartinėse dampingo vietose iš uosto reikalauja didžiulių sąnaudų, tačiau gamtonaudos ir gamtosaugos požiūriu nėra visiškai pateisinamas ir saugus, trukdoma verslinei žvejybai.

"Šiuo metu Klaipėdos uoste iškasamo grunto gramzdinimui Baltijos jūroje yra parinktos dvi dampingo vietos, tačiau tikslinga peržiūrėti šių vietų tinkamumą ir išnagrinėti kitas gramzdinimo vietų alternatyvas", - teigia programos rengėjai. Kalbama ir apie esamų vietų optimizavimą.

Anot projekto vadovo Sauliaus Gulbinsko, švarų smėlį, kuris palaidojamas dampingo vietose, galima naudoti papildyti paplūdimiams.

Poveikio aplinkai vertinimui programos rengėjai siūlo tris potencialias naujas grunto gramzdinimo vietas. Viena iš jų nuo uosto vartų būtų nutolusi 16 km, kita - 3 km. Taip pat kalbama apie grunto pylimą formuojant teritoriją už šiaurinio molo.

"Grunto panaudojimas šioje vietoje padėtų atstatyti bei praplėsti Melnragės kranto atkarpą į šiaurę nuo Klaipėdos uosto vartų", - teigia programos rengėjai.

Anot jų, formuoti teritorijai būtų galima naudoti ir stipriai užterštą - III bei IV užterštumo klasės - gruntą prieš tai jį stabilizavus bei įvykdžius tam tikrus reikalavimus.

Vis dėlto Klaipėdos miesto tarybos Teritorijų planavimo komitetas skeptiškai įvertino tai, kad programoje įrašytas IV užterštumo klasės gruntas - teisės aktai jo gramzdinti neleidžiantys, taigi nesą priežasties programoje to ir analizuoti. Taip pat pamėtėta idėja pasiūlyti uosto vadovybei, ką daryti su iškastais akmenimis.

Iki 2015 metų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje ją gilinant bei tobulinant uosto laivybos kanalą numatoma iškasti 160-210 tūkst. kubinių metrų grunto.