Uostas ieško naujų rinkų ir naujos veiklos

Šiemet rugsėjį Klaipėdos uoste perkrauta 3 mln. 164 tūkst. t krovinių. Palyginti su pernai metų tuo pačiu mėnesiu, krauta beveik 15 proc. arba 407 tūkst. t. daugiau. Krovos augimą lėmė birios trąšos, grūdai ir konteineriai. Beje, net naftos produktų krova šį rugsėjį buvo geresnė nei pernai.

Apskritai imant devynių mėnesių laikotarpį ir lyginant jį su 2013-ųjų tuo pačiu laikotarpiu, krovos apyvarta Klaipėdos uoste didėjo 5,2 proc., arba 1 mln. 300 tūkst. t.

Pasak Uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktoriaus Artūro Drungilo, šiemet, ko gero, būtų visų laikų geriausia krovos apyvarta uoste, jeigu ne naftos produktų krovos sumenkimas.

"Viena svarbiausių mūsų uosto krovinių rūšių - naftos produktai. Jų krova jau trejus metus iš eilės kasmet mažėja po 20-30 proc. Situaciją reikia taisyti. AB "Orlen Lietuva" padėtis, be abejo, daro tam įtaką, bet rinkoje krovinių yra. Rygos uoste naftos produktų krova augo daugiau kaip 30 proc. Galbūt mes kažką darome ne taip?" - klausia A. Vaitkus.

SGD pridės tonų

Manoma, kad šių metų pabaigoje startuosiantis suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas po kurio laiko turėtų gerokai pagerinti Klaipėdos uosto rezultatus. Skaičiuojama, kad, kai SGD terminalo veikla įsibėgės, Klaipėdos uoste kasmet prisidės apie 2 mln. tonų papildomų krovinių.

Bendros Uosto direkcijos investicijos į SGD terminalo statybą sudaro 116,5 mln. Lt. Kada jos atsipirks?

Uosto direkcija uždirbs papildomai imdama rinkliavas iš atplaukiančių laivų dujovežių. Laivas-dujų saugykla "Independence" mokės mokestį už stovėjimą terminale.

Viena tona krovinio Uosto direkcijai vidutiniškai duoda apie 4 Lt rinkliavų, tokiu atveju investicijos Uosto direkcijai atsipirktų per 15 metų. Tačiau kadangi laivų dujovežių gabaritai bus dideli, o rinkliavų dydis priklauso nuo jų, Uosto direkcijos pajamos iš vienos tonos sieks daugiau nei 4 Lt. Pasak Uosto direkcijos vadovo A. Vaitkaus, investicijų atsiperkamumas labai priklausys nuo terminalo veikos formos. Jeigu ateityje bus vykdoma distribucija, kuri suteikia galimybę gauti didelę pridėtinę vertę, vadinamasis transšipmentas, kai tos pačios dujus bus kraunamos kelis kartus į kelis laivus, Uosto direkcijos pajamos turės galimybę augti ir investicijos atsipirks kur kas greičiau.

Vietoje ir laiku

A. Drungilo teigimu, Klaipėdos SGD terminalu domisi kaimyniniai uostai ir patys planuoja statyti tokius terminalus. Pasak jo, uostai ir įmonės mato perspektyvą šitoje rinkoje ir ypač prekybos SGD regione srityje.

"Mūsų SGD terminalas atsiranda labai laiku ir vietoje. Šiuo metu artimiausias taškas norint užsipilti dujų yra Belgijos Zebriugės uostas su kitais aplinkiniais uostais. Mūsų terminalas turi didelę perspektyvą ne tik aprūpinant dujomis buitinius vartotojus Lietuvoje, bet ir vadinamojo transšipmento srityje, kai dujos bus atgabenamos dideliais tanklaiviai, išpilamos į laivą "Independence", sandėliuojamos, o paskui išpilstomos į mažesnius tanklaivius, kurie jas gabens po Baltijos jūros regioną. Tokių terminalų, kuriuose jau šiandien būtų galima sandėliuoti dujas, yra tik vienetai. Vienas jų - Stokholme. Juo naudojasi pirmasis keltas Baltijos jūroje varomas dujomis "Viking Grace". Beje, kompanija "Container Ships" užsakė pastatyti 4 SGD varomus laivus. Taigi atsiranda nauja verslo rūšis - laivų užpildymas dujų kuru, ir mūsų terminalas gali būti tam panaudotas", - teigė A. Drungilas.

A. Vaitkaus pridūrė, jog Zebriugės terminalas kelerius metus į priekį neturi laisvų resursų. Nėra taip, kad atplaukei ir gausi dujų, turi užsisakyti prieš 2-2,5 metų.

Naujų rinkų paieška

Uosto direkcija stengiasi ieškoti kiek galima daugiau naujų rinkų. Pasak A. Vaitkaus, viena iš jų galėtų būti Kazachstanas. "Mes norėtume, kad Kazachstanas per Klaipėdos uostą gabentų ne 200 tūkst. t per metus kaip yra dabar, o kelis milijonus tonų", - sakė jis. Uosto direkcijos vadovo manymu, ir baltarusiškų krovinių Klaipėdos uoste galėtų būti daugiau.

Anot jo, labai gerą pavyzdį Klaipėdos verslininkams rodo UAB Birių krovinių terminalas (BKT), kompanija, įsileidusi baltarusišką kapitalą. Visam uostui reikėtų orientuotis į tokį darbą. Šiandien BKT Klaipėdos uoste pagal krovos apimtis yra kompanija Nr.2, nepaisant to, kad jos nuomojama teritorija yra labai maža ir ji naudoja tik 4 krantines. "Gamybinio klasterio sukūrimas šalia krovos zonos - tai taip pat ta perspektyva, į kurią turėtų uostas orientuotis", - sakė A. Vaitkus.