Jūs buvote šalininkas to, kad išorinis Klaipėdos uostas būtų statomas ties Melnrage. Ar jis ir bus statomas toje vietoje?
Mano kompetencijos ribos neleidžia šiandien atsakyti bus ar ne. Mano nuomonė jums žinoma. Ji argumentuota, paremta aiškiais priežastiniais ryšiais. Manau, kad kitą nuomonę turintys asmenys taip pat turėtų ją pagrįsti. Tiesa gimsta diskusijose. Kai japonai svarstė klausimą, kokia apskritai turėtų būti Klaipėdos uosto perspektyva, nediskutuota apie kitą statomą uostą. Būtingė - visiškai naujas uostas su visais privažiuojamaisiais keliais, ir tai susiję tikrai ne su 1 milijardu litų. Ar valstybė, kuri pastaruoju metu išgyveno gana sunkų laikotarpį - ekonominė krizė ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje - turi galimybę tokiai prabangai?
Kandidatuodamas į Uosto direkcijos generalinio direktoriaus postą turėjote jo darbo viziją. Kokia ji, kokių pokyčių galima tikėtis?
Uosto direkciją įsivaizduoju ne kaip rinkliavų surinkimo, o kaip uosto infrastruktūros plėtros įmonę. 2002-aisiais, kai pradėjau dirbti Susisiekimo ministerijoje, buvo priimta principinė nuostata - investuoti maksimaliai į uosto infrastruktūrą. Šiandien labai džiaugiuosi, kad taikyta taktika davė aiškių rezultatų. Bendros uosto ir verslo investicijos atsiperka per 2,5 metų. Tokio atsiperkamumo lygio galėtų pavydėti nemažai Europos ir pasaulio įmonių. Vadinasi, tokios taktikos reikia laikytis ir toliau.
Nepamirš Šventosios
Kokia jūsų nuomonė dėl dvišalių Uosto direkcijos ir privačių bendrovių sutarčių? Bendrovės norėtų, kad direkcija taip pat prisiimtų tam tikrus įsipareigojimus dėl konkrečių projektų baigimo laiko...
Ši idėja negimė per pastaruosius ketverius metus, ji labai sena. Dar man dirbant ministerijoje kilo klausimas - o kaip įsipareigos Uosto direkcija? Ji - valstybės įmonė. Didžiausia bausmė, kokia gali būti skirta jai - generalinio direktoriaus posto praradimas. Manau, valstybės turtu įsipareigoti niekas neturi teisės.
Kokia Jūsų nuomonė dėl Šventosios uosto atstatymo?
Labai gaila, kad lėšos, kurios buvo numatytos šio uosto atstatymui, buvo pervestos keliams. Esu įsitikinęs, jog buvo padaryta tam tikrų klaidų. Turėčiau geriau įsigilinti, kodėl buvo nueita tokiu keliu. Nemažai dokumentų, studijų, Lietuvos mokslininkų parašytų knygų aiškiai sako, kad Šventosios uosto atstatymas yra realistinis kalbant apie avanuosto variantą su molais, kurie apsaugotų nuo užnešimo. Manyčiau, kad jo atstatymas turėtų būti vykdomas tokia eiga. Kandidatuodamas į šį postą savo programoje rašiau, kad jam bus siekiama gauti Europos Sąjungos lėšų iš 2014-2020 metų programos. Gavę lėšų, visomis išgalėmis sieksime to uosto atstatymo.
Kokiam infrastruktūros objektui bus skiriama daugiausia dėmesio?
Svarbiausia šiandien įgyvendinti suskystintųjų gamtinių dujų terminalo infrastruktūros statybos darbus. Visų pirma dėmesys bus koncentruojamas į jį, kad valstybė neprarastų lėšų. Gaila, kad kai kurie darbai vėluoja, bet manau, kad su kompetentinga Uosto direkcijos komanda mes juos padarysime laiku.
Taisys finansus
Ar ką nors keisite toje komandoje?
Neturiu jokių išankstinių nuostatų. Tikrai peržiūrėsime Uosto direkcijos struktūrą. Manau, kad visų pirma reikėtų stiprinti infrastruktūros padalinį. Darbų eiga 2009-2010 metais manęs netenkina. Protingas investavimas davė labai didelės naudos ne tik uostui, bet ir valstybei. Aš į uostą žiūriu kaip į makroekonominį vienetą. Kai kurios valstybinės institucijos įsivaizduoja, kad Uosto direkcija yra gamybos įmonė. Ji yra gana svarbi kaip vienas didžiausių Lietuvos tranzitinių mazgų.
Ar imsitės kokių nors priemonių, kad Uosto direkcijai nereikėtų pervesti dalies pelno į biudžetą, kad jis visas būtų paliekamas infrastruktūrai plėsti?
Aš už tai, kad pelnas būtų paliekamas 100 proc. taip, kaip buvo. Asmeninė mano nuomonė - tai, kad dalis pelno, t. y. 34 mln. Lt, buvo pervesti į biudžetą, padarė žalą valstybei. Gaila, kad pinigai buvo pervesti visai neseniai keičiantis Uosto direkcijos vadovybei, nors buvo galimybė to nedaryti. Manau, kad tie milijonai galėjo pasitarnauti vykdant uosto infrastruktūros darbus, pavyzdžiui, statant valčių prieplauką, reikalingą tiek uostui, tiek miestui. Jeigu makroekonominis vienetas deda auksinius kiaušinius, auksinės vištelės nevalia skriausti. Šalies premjeras, viešėdamas Uosto direkcijoje, išsakė aiškią savo nuomonę šiuo klausimu. Aš, kaip vykdytojas, turiu pateikti siūlymus atleisti Uosto direkciją nuo šio mokesčio. Keičiant Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymą tikimės ir Vyriausybės, ir Seimo palaikymo.
Uosto direkcijos finansinis pajėgumas per pastaruosius kelerius metus yra nukentėjęs. Ministerijoje dėjome daug pastangų, kad Uosto direkcijos finansinis pajėgumas būtų kuo didesnis. Nuo jos buvo atskirta Lietuvos saugios laivybos administracija kaip biudžetinė įstaiga ir Uosto direkcijai nebereikėjo mokėti kasmet po 9 mln. Lt šiai institucijai išlaikyti. Kitoms valstybinėms tarnyboms perduota paieškos ir gelbėjimo funkcija. Buvo gauta ir Europos pinigų, ko uosto gyvenime nebuvo buvę. Skaudu, kad uostas netenka nemenkų finansinių lėšų. Manau, tokią situaciją reikėtų taisyti.
Buvusiųjų nekritikuos
Uosto bendrovės tvirtina, kad pats laivybos kanalo gilinimas nėra efektyvus, kai kartu nėra atliekami gilinimo darbai ir prie krantinių. Ką Jūs manote apie tai?
Be jokios abejonės, jos yra teisios, tačiau tai susiję su investicinėmis galimybėmis. Procesas yra įsibėgėjęs ir laivybos kanalas bus pagilintas. Suprantama, reikės imtis visų priemonių, kad būtų pagilintos krantinės, naudojamos tų kompanijų, kurios nori priimti didelius laivus. Tačiau jos turės pateikti argumentuotus įrodymus, kad ateis krovinių srautai. Šie klausimai bus sprendžiami diskutuojant su Uosto direkcijos valdyba ir su ministerija. Prioritetas bus teikiamas toms kompanijoms, kurios priims didelius laivus. Šiandien tokį klausimą kelia jūrų krovinių kompanija "Bega" ir LKAB "Klaipėdos Smeltė", norinti įsteigti konteinerių paskirstymo uostą. Nederėtų pamiršti ir Malkų įlankos, kurioje dirbantis konteinerių terminalas yra labai svarbus Klaipėdos uostui. Jis yra konteinerių gabenimo Lietuvos uoste pradininkas nuo 2003 metų.
Ar matote kokių nors savo pirmtakų padarytų klaidų?
Mano moralė neleidžia kritikuoti buvusio vadovo. Koncentruosiu savo dėmesį į tuos darbus, kuriuos reikia daryti, o ne į kritikos paiešką. Yra nemažai pradėtų prasmingų darbų toliau plėtojant uosto infrastruktūros pajėgumą, reikia imtis visų priemonių, kad jie būtų baigti. Dabar mano darbotvarkėje - didžiausių uosto kompanijų lankymas. Šiandien mane labiausiai domina stambiausių kompanijų problematika. Neleistina situacija, kad terminalai, kurių suprastruktūra įrengta, negali tinkamai dirbti. Ją reikia nedelsiant taisyti.
Pernai Seime pradėti žengti tam tikri žingsniai siekiant, kad dalis uoste gautų pajamų liktų Klaipėdos miesto reikmėms. Kokia jūsų pozicija šiuo klausimu?
Aš už geranoriškus santykius su miestu. Pasitikslinsiu informaciją, kas šioje srityje padaryta per pastaruosius ketverius metus. Man dirbant ministerijoje miestui visada kasmet buvo skiriama nuo 3 iki 7 mln. Lt.
Tvirtinamas Šventosios uosto detalusis planas
Airida ČĖSNIENĖ, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos direktorė Šventosios uostui
Šiuo metu rengiama Šventosios uosto techninė dokumentacija. Šiandien Palangos miesto savivaldybės taryba turėtų patvirtinti Šventosios uosto atstatymo detalųjį planą. Šiuo metu vertinami gauti 4 pasiūlymai renkant techninio projekto rengėją. Sutartį su juo planuojame pasirašyti vasario pabaigoje. Tada bus pradėtas rengti viso uosto atstatymo techninis projektas. Numatyti šeši preliminarūs etapai: molų, krantinių, inžinerinių tinklų, privažiuojamųjų kelių projektavimas.
2011 metais buvo pagilinta vidinė uosto akvatorija. Pagal 2012 m. lapkritį atliktus batimetrinius matavimus gylis yra nepakitęs ir siekia 2 ir 3 metrus. Problema - pati įplauka, kuri užnešama smėliu. Joje yra 100 metrų ruožas, kuriame gylis siekia tik 0,4-1 metrą. Todėl šiandien Šventosios uostu gali naudotis tik mažieji žvejybos laivai.
Į Šventosios uosto atstatymą reikės investuoti 200 mln. Lt. Uosto direkcija siekia gauti ES paramą. Jau yra išleista apie 8 mln. Lt. Atlikta daug techninės dokumentacijos rengimo darbų. Inžinerinio geologinio kartografavimo ataskaita kainavo 6,3 mln. Lt, atliktas poveikio aplinkai vertinimas - 0,5 mln. Lt, valymo darbams panaudota apie 1 mln. Lt.
Rašyti komentarą