Turtą valstybei grąžintų už "protingą" kainą

Tuomet ir ketinama išklausyti buvusio Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos juristą Saulių Trečekauską, kurį vakar teismas nusprendė įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu atsakovės pusėje.

Vakar Klaipėdos apylinkės teisme vyko parengiamasis posėdis civilinėje byloje dėl sandorio, kuriuo Aurelija Trečekauskienė, S. Trečekausko žmona, įsigijo deviacijos įrenginį uosto akvatorijoje, pripažinimo negaliojančiu. Pagal įstatymus, uosto akvatorijoje esantys objektai negalėjo būti privatizuojami. Tačiau įrenginys pateko tarp kanceliarinių prekių kaip kilnojamasis turtas ir buvo parduotas, o paskui teismų pagalba A. Trečekauskienė jį įteisino kaip nekilnojamąjį turtą.

A. Trečekauskienės advokatas Algirdas Bauža prašė prijungti prie šios bylos kelias civilines bylas, kuriose, jo manymu, atsispindėtų minėto įrenginio kaina. Visus jo prašymus teisėjas Saulius Zajarskas, išklausęs Uosto direkcijos, Susisiekimo ministerijos teisininkų, dalyvaujančių šioje byloje ieškovų pusėje, sutiko su prašymu įtraukti į šią bylą A. Trečekauskienės vyrą S. Trečekauską, bet ne bendraatsakoviu, o trečiuoju asmeniu.

Posėdyje pasikeista nuomonėmis dėl galimybės pasirašyti taikos sutartį. Pasak A. Baužos, tokią sutartį būtų galima pasirašyti ir per pusę valandos, jeigu būtų kalbama apie "protingą" kainą, bet ne apie 100 litų. Neoficialiais duomenimis, įrenginį, pirktą už 100 litų, būtų sutinkama parduoti už maždaug pusę milijono litų.

Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės Kornelijos Rušinaitės teigimu, prokuratūra vadovaujasi šių metų balandžio 18 d. Registrų centro nustatyta vidutine rinkos kaina - 12 tūkst. Lt. Tačiau pritaikius restituciją, t. y. šalis grąžinant į pradinę padėtį - A. Trečekauskienė turėtų perleisti įrenginį valstybei, o Susisiekimo ministerija, turėjusi 100 proc. likviduotos įmonės, kuri pardavė įrenginį varžytinėse, akcijų, sutiktų grąžinti sumokėtus 100 Lt.

A. Baužos manymu, pradinės padėties nebegalima sugrąžinti, nes vienos iš šalių nebėra - likviduota.

"Galimybė taikiai spręsti yra suteikiama kiekvienoje byloje. Ši byla išskirtinė tuo, kad joje ginamas viešasis interesas, todėl visas galimybes reikia svarstyti atsargiai kalbant apie sumą, kiek būtų galima mokėti už hidrotechninį įrenginį, nes būtų mokama iš valstybės lėšų. Sprendžiant iš advokato pasisakymų, manau, prokuratūra su tokia rekomendacija nesutiktų", - sakė K. Rušinaitė.