Turint tiek pat pinigų, žadama nuveikti daugiau

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Eugenijaus Gentvilo teigimu, 800 mln. Lt Uosto direkcijos investicijų programa, numatyta iki 2013 metų, bus peržiūrima todėl, kad būtina atsižvelgti į kintančias sąlygas uoste.

Šiemet Uosto direkcija buvo numačiusi investuoti į uosto infrastruktūrą 206 mln. Lt. Uosto vadovas teigia galįs garantuoti, kad tiek pinigų šiemet nebus panaudota. Anot jo, jeigu būtų panaudota 140-150 mln. Lt, būtų pasiektas investicijų panaudojimo uoste rekordas, ir būtų labai gerai. Pasak E. Gentvilo, investicinė programa nebus įgyvendinta dėl trijų priežasčių: viena - dalies darbų gali nepavykti spėti padaryti, kita - vėluoja keleivių ir krovinių terminalo statybos pradžia dėl teisminių procesų, ir trečia - padidėjus konkurencijai, konkursuose pradėjus dalyvauti daugiau dalyvių, labai sumažėjo statybos darbų kaina.

Didelį kąsnį iš investicijų programos atims vėlavimas trimis mėnesiais pradėti keleivių ir krovinių terminalo pirso ir krantinių statybą. T. y. dėl šios priežasties bus panaudota mažiau investicijoms numatytų pinigų. Uosto direkcija yra gavusi susisiekimo ministro leidimą peržiūrėti šių metų jos investicijų programą, ji bus šiek tiek mažinama.

Neprognozuoti pokyčiai

Pusės metų investicinė programa įvykdyta, tačiau didžioji darbų dalis numatyta trečią ir ketvirtą ketvirtį. Uosto direkcijos infrastruktūros ir plėtros direktoriaus Vido Karolio teigimu, piniginiu atžvilgiu investicijų programa bus vykdoma maždaug taip kaip ir buvo planuota, tačiau statomų objektų skaičius bus gerokai didesnis. Pavyzdžiui, krantinę prie UAB Klaipėdos konteinerių terminalo buvo planuota statyti 2011 metais, tačiau tikimasi jos statybą pradėti šiais metais, nebuvo numatyta tiek lėšų užteršto grunto aikštelės statybai, jų skiriama įvairiems remonto darbams ir kt.

Uosto direkcijos Infrastruktūros departamento vadovo Vidmanto Paukštės teigimu, kadangi šiemet numatoma padaryti daugiau darbų, atsiranda didesnis poreikis įlaidų krantinėms sukalti. Jis abejoja, ar po to, kai bus pasirašytos sutartys dėl darbų atlikimo, rangovai spės atsivežti medžiagų, tad neatmetė galimybės, kad dalis investicinių pinigų gali persikelti į kitus metus. Pasak V. Paukštės, įvyko tokie pokyčiai, kurių nebuvo galima prognozuoti.

Techninės tarybos posėdyje svarstytas parengtas techninis 151-152 krantinių rekonstravimo, jų sandūroje įrengiant hidraulinę rampą projektas. V. Karolio teigimu, projektas suderintas su Jūrų perkėlos terminalo operatoriumi ir jau pirmieji požymiai rodo, kad šioje vietoje bus sutaupyta 18-20 mln. Lt. Anot jo, atrodytų, lyg ir nevykdomas investicinės programos įgyvendinimas, bet viskas bus padaryta ir dar sutaupyta pinigų.

Geriausi metai

Šiemet per pusę metų Uosto direkcija surinko 60,3 mln. Lt uosto rinkliavų, t. y. 3 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu - surinkta beveik 1 mln. Lt rinkliavų daugiau. Pusės metų planas viršytas 1 mln. Lt.

"Uostui dabar palankus metas - konkursų dėka investicijų kaina mažėja 20 ir daugiau procentų, o rinkliavų surenkama netgi šiek tiek daugiau. Šitie metai uostui yra geriausi istorijoje, - sako Uosto direkcijos ekonomikos ir finansų direktorius Martynas Armonaitis. - Turint tiek pat pinigų galima padaryti daug daugiau darbų nei prieš dvejus metus, kai 2008-aisiais buvo surinkta 126 mln. Lt rinkliavų. Šiemet, jeigu antras pusmetis bus toks pat, kaip ir pirmas, tai Uosto direkcija surinks apie 120 mln. Lt. Nors šiek tiek mažiau nei rekordiniais 2008-aisiais, tačiau šiemet pinigų vertė yra didesnė."

Taupymas

Šiemet per pirmą pusmetį buvo surengti 4 konkursai stambiems objektams statyti Klaipėdos uoste. Keleivių ir krovinių terminalo krantinių ir pirso statybos konkursą laimėjo AB "Latvijas tilti". Atplėšti konkursų dėl 7-8 krantinių prie AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) nuomojamos teritorijos, 143A krantinės prie UAB Klaipėdos konteinerių terminalo nuomojamos teritorijos rekonstrukcijos, dėl naujo jūrų krovos kompanijos "Bega" pirso statybos vokai su pasiūlymais. Pagal Uosto direkcijos investicijų programą bendra statybos ir montavimo darbų vertė buvo 316 mln. Lt, o konkursų metu gautų mažiausių pasiūlymų suma yra 203 mln. Lt. Vadinasi, Uosto direkcija per pirmą pusmetį sutaupys 113 mln. Lt. Tiesa, tie milijonai turėjo būti panaudoti ne vien tik šiais metais, bet per ilgesnį laikotarpį.

E. Gentvilas Klaipėdos uostui vadovauja jau daugiau kaip metus. Jis patenkintas, kad per tuos metus pasiektas vienas iš jo tikslų - didinti statybos darbų konkurenciją. Konkursuose jau dalyvauja 7-10 dalyvių. Kad ir ne tokių stambių objektų, kurių vertė tik per 5 mln. Lt, statybos konkursuose vis tiek dalyvauja 5-6 dalyviai. Ir mažuose konkursuose Uosto direkcija sąmoningai didina konkurenciją. Pavyzdžiui, po to, kai buvo nutraukta pirso AB "Smiltynės perkėla" keltams švartuoti prie 26 krantinės, t. y. Šiaurės rago, statybos darbų sutartis, dalyvauti konkurse dėl pirso pabaigimo pasiūlymai buvo išsiųsti 12 kompanijų, gauti pasiūlymai iš 8 kompanijų. Ir šiame objekte pavyko sumažinti kainą 0,5 mln. Lt. Palo prie 135-136 krantinių pirso - statybos ir montavimo darbų preliminari vertė buvo 5,3 mln. Lt, iš AB "Latvijas tilti" gautas 900 tūkst. Lt pigesnis pasiūlymas.

Bandys darbus spartinti

"Konkurencija gąsdino lietuvius. Buvo kalbama, esą žlugdomas lietuviškas verslas. Bet ar Uosto direkcija ne lietuviška įmonė? Ji disponuoja Lietuvos pinigais. Ar mes turime gelbėti Lietuvos įmones perpumpuodami didelius pinigus iš vienos lietuviškos kišenės į kitą lietuvišką kišenę. Taip neturi būti ir taip nebus. Mes taip pat turime taupyti valstybės pinigus. Be to, turiu pasakyti, kad jau viename konkurse geriausią pasiūlymą yra pateikusi ir lietuviška kompanija. Konkurencija didelė, bet lietuviai sugeba laimėti. Manau, bus ir vilkas sotus, ir avis sveika", - sako uosto vadovas E. Gentvilas.

Be to, rangos darbų konkursuose atsirado užsakovo rezervas, kuris sudaro 5 -10 proc. tam, jeigu atsirastų kokie nors papildomi darbai. Tai padės taupyti gal ne tiek pinigus, kiek laiką, reikalingą įvairioms procedūroms. Anksčiau, jeigu atsirasdavo kokie nors papildomi nenumatyti darbai, reikėdavo vykdyti viešojo pirkimo procedūras, eiti į derybas, sugaišti mažiausiai 15, o kartais net 30 dienų. Numačius užsakovo rezervą jokių viešojo pirkimo procedūrų nereikės. Ir anksčiau Uosto direkcija yra taikiusi tokią praktiką. "Darbus atpiginti jau pavyko, manau, pavyks ir juos paspartinti", - sako uosto vadovas.