Trečekauskų stulpo istorija įgauna įdomesnį atspalvį

Buvęs Uosto direkcijos juristas Saulius Trečekauskas paprašė teismo trečiaisiais asmenimis civilinėje byloje dėl deviacijos įrenginio įsigijimo sandorio pripažinimo negaliojančiu įtraukti ir kai kurias Klaipėdos uosto kompanijas. Ar norima įklampinti teismą daugybėje su byla nesusijusių aplinkybių, ar įrodyti, kad panašiais atvejais už objektų paėmimą visuomenės poreikiams jų savininkams valstybė mokėjo rinkos kaina ir niekas nesiekė sandorių pripažinti negaliojančiais?

[CITATA]

Šiemet vasario 2 d. Vyriausybė nutarė paimti visuomenės poreikiams Klaipėdos uosto akvatorijoje esantį ir uosto plėtrai trukdantį hidrotechninį deviacijos įrenginį Nr. 007. Jį perimti ir išmontuoti įpareigota Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Be to, pastaroji įpareigota iš savo lėšų atlyginti už nekilnojamąjį daiktą ir kitus su jo ir turtinių teisių į jį netekimu susijusius nuostolius, kurių patirs savininkas ir šio daikto naudotojas, per 30 dienų nuo nutarimo įsigaliojimo.

Įvertinti įrenginio kainą ir nustatyti galimą kompensaciją jo savininkei Aurelijai Trečekauskienei turi nepriklausomi ekspertai. Minėtą įrenginį tuomečio Uosto direkcijos teisės skyriaus vadovo žmona 2002 m. per varžytines už 100 Lt nusipirko iš UAB Laivybos paslaugų centro. Pasak S. Trečekausko, vien įrenginio techninio paso padarymas kainavo apie 10 tūkst. Lt.

L. e. p. Uosto direkcijos Teisės ir personalo skyriaus viršininko Vaido Batūros teigimu, Uosto direkcija vykdo Vyriausybės nutarimą ir laikosi nustatytų terminų. Paklaustas, ar jau nustatyta įrenginio kaina, V. Batūra atsakė, jog kol vykdomas procesas informacijos detalizuoti jis negali. Pasak jo, valstybės rankose įrenginys turėtų atsidurti iki tol, kol bus pradėti įgyvendinti projektai, kuriems jis trukdo, pavyzdžiui, pradėta suskystintų gamtinių dujų terminalo statyba.

Nepaisant to, kad Vyriausybė nusprendė nacionalizuoti įrenginį, Klaipėdos apylinkės teisme toliau nagrinėjama civilinė byla dėl įrenginio įsigijimo sandorio pripažinimo negaliojančiu. "Vakarų ekspresas" jau rašė, kad praėjusį penktadienį į teismo posėdį atvyko S. Trečekauskas, įtrauktas trečiuoju asmeniu atsakovės pusėje. Žiniasklaidai komentuoti situacijos jis nepageidavo, sakė nesąs netgi šalis teismo procese ir patarė kalbėti su jo žmona.

Dėl bankroto bylos

Teismo posėdyje S. Trečekauskas paprašė prijungti prie bylos UAB Laivybos paslaugų centro bankroto bylą ir trečiuoju asmeniu įtraukti visus šios bendrovės kreditorius. A. Trečekauskienės advokatas Algirdas Bauža, buvęs teisėjas, dar pernai per pirmą teismo posėdį prašė tai padaryti, tačiau buvo nuspręsta neprijungti. Advokato manymu, pakaktų trečiuoju asmeniu įtraukti bankroto administratorių. Žinoma, būtų įdomu sužinoti, kokiu būdu deviacijos įrenginys uosto akvatorijoje atsidūrė tarp varžytinėse parduodamų minėtos bendrovės daiktų ir buvo įsigytas kaip kokia spinta.

S. Trečekauskas nepatenkintas, kad yra vadinamas teisininku. Teisėjo Sauliaus Zajarsko paklaustas, ar norįs pasakyti, kad nebuvęs juristu, atsakė, jog byloje neradęs tokių duomenų. Teisėjui teko aiškinti, jog visiems žinomų aplinkybių, kaip tokių, jog po dienos ateis naktis, nebūtina įrodinėti. Kad ir kaip būtų, su šia aplinkybe susijęs klausimas, iš kur ponia Aurelija žinojo, kad uosto akvatorijoje yra toks įrenginys, kad jis parduodamas varžytinėse, kad jį verta pirkti, nes jau tuo metu buvo aiškūs Uosto direkcijos planai pietinėje uosto dalyje. Beje, UAB Laivybos paslaugų centras jau likviduotas, tad restitucijos, t. y. įrenginio grąžinimo valstybei klausimas kelia abejonių.

Pageidavimai

S. Trečekauskas pageidavo, kad trečiaisiais asmenimis būtų įtrauktos uosto kompanijos AB "Klaipėdos nafta", kuri yra suinteresuota šios bylos baigtimi, bei LKAB "Klaipėdos Smeltė". Anot jo, pastaroji pirkdavo pastatus, trukdančius uosto plėtrai, o Uosto direkcija per žemės nuomą grąžindavo pinigus. Jis norėtų, kad 3-iuoju asmeniu būtų įtraukta ir įrenginį apdraudusi kompanija, nors kiti proceso dalyviai nemano, kad tai draudiminis įvykis. S. Trečekauskas priminė, kad Uosto direkcija jau du kartus reikalavo pašalinti įrenginį iš uosto akvatorijos. Jo manymu, turėtų būti įtrauktas į bylą ir Valstybės turto fondas, nes Susisiekimo ministerija perdavė Laivybos paslaugų centro akcijas jam.

S. Trečekauskas mano, kad reikėtų nagrinėti ir krantinių perdavimo klausimą, kuris vyksta dabar, nors tai daryti ir neįmanoma. Jis net užsiminė apie krantinių privatizavimą ir apie tai, kad už hidrotechninius statinius buvo atlyginama. Anot jo, Uosto direkcija iš jūrų krovos kompanijos "Bega" nupirko geležinkelio bėgius ir sumokėjo už juos nemaža rinkos kaina. Jis mano, kad prie deviacijos įrenginio bylos reikėtų prijungti ir kitas bylas, kuriose sumos kur kas didesnės.

Kiti proceso dalyviai bandė aiškinti, kad neprotinga tiek daug trečiųjų asmenų įtraukti į bylą, kad uosto kompanijoms atstovauja Uosto direkcija, tačiau S. Trečekauskas mano, kad pastaroji neturi kompanijų įgaliojimo ir to daryti negali.

"Jeigu viskas, ko yra prašoma, bus išsireikalauta ir pridėta prie bylos, klausimas bus išspręstas maksimaliai greitai. Tai labai paprasta byla, bet kažkodėl yra vilkinama tos šalies, kuri garsiai šaukia, kad būtent atsakovė vilkina bylą", - sakė S. Trečekauskas. Paklaustas, kokie anos pusės motyvai vilkinti, jis atsakė: "Gal reikia, kad šita byla nebūtų išsprendžiama, kad būtų galima nurodyti, jog būtent dėl šito nestatomas suskystintų dujų terminalas".

Kiti proceso dalyviai pasisakė už tai, kad jau visi būtini asmenys įtraukti į bylą, kad pertekliniai asmenys tik vilkintų procesą. Pasak teisėjo, viena byla visų reikalų neišspręsi.