Traukinys "Merkurijus" galėtų tapti gelbėjimosi ratu

Pasitarime dalyvavęs Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir administracijos direktorius Artūras Drungilas pasidžiaugė tuo, kad AB "Lietuvos geležinkeliai" ėmėsi iniciatyvos atnaujinti traukinio "Merkurijus" projektą. Pasak jo, tikėtis, kad jo dėka artimiausiu metu Klaipėdos uoste itin padaugėtų krovinių, neverta. Tačiau toks šaudyklinis traukinys, gabenantis konteinerius, Klaipėdos uostui būtų labai reikalingas todėl, kad išplėstų Lietuvos uosto paslaugomis besinaudojančių laivybos kompanijų galimybes. Maskvos regionui skirtiems konteinerizuotiems kroviniams pristatyti iš Klaipėdos jos galėtų rinktis arba sausumos autotransporto priemones, arba geležinkelius. O tuo atveju, kai pasienyje susidaro autotransporto priemonių eilės, toks traukinys, anot A. Drungilo, joms būtų gelbėjimosi ratas.

"Merkurijus" nebūtų kito šaudyklinio traukinio "Vikingas" konkurentas, nes aptarnautų visai kitą, t. y. Maskvos, regioną. Mišrusis traukinys "Vikingas" - bendras Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos geležinkelių, uosto krovos kompanijų ir Klaipėdos, Iljičiovsko bei Odesos uostų projektas.Šiuo traukiniu vežami 20 ir 40 pėdų konteineriai bei puspriekabės ir autotraukiniai (kontreileriai), kurie iš Skandinavijos bei Vakarų Europos šalių atgabenami jūrų transportu į Klaipėdos uostą, taip pat ir per Mukrano-Klaipėdos perkėlą, ir vežami toliau į Ukrainą, Baltarusiją, Artimuosius Rytus, Kaukazą - per Iljičiovsko bei Odesos uostus ir atgal. Jis aptarnauja Juodosios jūros valstybes.

Sieną kirstų per pusvalandį

Kombinuotų vežimų intermodalinis traukinys "Merkurijus" kursuotų tarp Kaliningrado ir Klaipėdos uostų bei Maskvos logistikos centrų. Manoma, kad "Merkurijus" galėtų priimti iki 114 tradicinių jūrinių konteinerių (TEU) ir vienu reisu pakeistų apie 100 sunkvežimių.

AB "Lietuvos geležinkeliai" generalinio direktoriaus Stasio Dailydkos teigimu, steigiant pasienio kontrolės punktus nebuvo apskaičiuota aptarnauti tokius transporto srautus, kokie kerta sienas šiandien, todėl susidaro daugelio kilometrų eilės. Jose vairuotojams tenka laukti po kelias paras. "57 vagonų sąstatas gali pakeisti 80-90 automobilinių konteinerių vežėjų ir sieną kirsti per pusvalandį. Toks transportavimo būdas taip pat yra efektyvus žmogiškųjų išteklių panaudojimo požiūriu - traukinį aptarnauja viena mašinistų brigada", - pažymėjo S. Dailydka.

Nuo Klaipėdos iki Maskvos (1335 km) toks traukinys nuvažiuotų per 46 valandas, o nuo Kaliningrado iki Maskvos (1288 km) - per 50 valandų.

Ieškoma krovinio operatoriaus

Konteinerinis traukinys "Merkurijus" į pirmąjį reisą išvyko dar 2005 m. liepą, tačiau dėl nepakankamai konkurencingų tarifų 2006 m. balandį projektas nutrūko. Teigiama, kad pagrindinės to priežastys buvo nepakankamas muitinės, terminalų ir išvežiojimo paslaugų lygis Maskvos paskirstymo stotyje Kuncevo-2. Be to, Rusijos ir Baltarusijos geležinkelininkai netaikė šiam traukiniui papildomų nuolaidų, tad jis nesugebėjo konkuruoti su sausumos autotransportu.

Pasak A. Drungilo, tam kad toks traukinys vėl pradėtų kursuoti, dar reikia labai daug darbų padaryti. Labai svarbu, kad "Merkurijus" iš Maskvos negrįžtų atgal tuščias.

Pasak jo, šiuo metu Lietuvos, Rusijos ir Baltarusijos, mat traukinys važiuotų ir pastarosios teritorija, geležinkelių atstovai jau kalbasi apie tinkamus jam geležinkelių tarifus. Visa infrastruktūra jau parengta, ja naudojasi "Vikingas", tad papildomų investicijų nebereikėtų.

A. Drungilas mano, kad kombinuotų pervežimų traukinys "Merkurijus" galėtų pradėti kursuoti esant net minimaliam apkrovimui. Tai yra - pirma atsirastų visa būtina infrastruktūra ir procedūros, o paskui ateitų ir krovinys. "Vikingas" iš pradžių, pavyzdžiui, 2003-iaisiais, gabendavo irgi labai nedaug krovinių, o dabar jo krovinių kiekis vis auga.

Uosto direkcijos rinkodaros ir administracijos direktoriaus manymu, dabar svarbiausia, kad šalių ekspeditoriai surastų krovinių operatorių Maskvos pusėje arba tokį krovinių savininką, kuris jų turėtų tiek, kad galėtų užpildyti visą traukinį.