Tikimasi išlikti baltajame sąraše

Laivų skaičius Lietuvos jūrų laivų registre nuolatos mažėja. 2011 m. pradžioje jų buvo 141, 2012 m. pradžioje - 121, o 2013 m. pradžioje - 110. Lietuvos saugios laivybos administracija (LSLA) pernai patikrino maždaug pusę Lietuvos laivų, bet mažiau, palyginti su 2011-aisiais.

Lietuvos laivų tikrinimo užsienio valstybių uostuose rezultatai daro įtaką šalies vėliavos buvimui Paryžiaus savitarpio supratimo memorandumo juodajame, pilkajame ar baltajame sąraše. Laivų patikrinimų skaičius užsienio uostuose pernai taip pat sumažėjo. Pasak LSLA direktoriaus Evaldo Zacharevičiaus, kuo mažiau laivų patikrinama ir kuo daugiau jų sulaikoma, tuo labiau padidėja sulaikymo procentas, darantis neigiamą įtaką sąrašo atžvilgiu. Per pastaruosius 5 metus per metus vidutiniškai užsienio uostuose sulaikoma po du Lietuvos laivus.

Pasak LSLA Laivybos kontrolės skyriaus vedėjo Lino Kasparavičiaus, antrus metus iš eilės mažesnis patikrintų laivų skaičius yra susijęs ir su nauju laivų inspektavimo režimu užsienio uostuose. Ir dėl šios priežasties sulaikytų laivų procentinis skaičius didesnis. Anot jo, todėl dabar kiekvieno laivo sulaikymas daro neigiamą įtaką Lietuvos laivų buvimui baltajame sąraše.

Nuo 2008 metų Lietuvos laivų sulaikymo vidurkis visą laiką buvo mažesnis nei bendras vidurkis Paryžiaus memorandumo regione. Šiuo metu Lietuvos laivų sulaikymo procentas - 5,2 . Pasak E. Zacharevičiaus, jis daro neigiamą įtaką Lietuvos statistikai, tačiau tikimasi, kad pagal trejų metų vidurkį Lietuva ir šiemet išliks baltajame sąraše. Tikslūs rezultatai paaiškės šiemet gegužę, kai juos paskelbs Paryžiaus memorandumo sekretoriatas.

E. Zacharevičius mano, kad Lietuvos laivų savininkų požiūris į laivų priežiūrą jau stabilizavosi. Jie pradėjo suprasti buvimo baltajame sąraše naudą - laivai mažiau tikrinami, ne taip kabinėjasi inspektoriai užsienio uostuose.

Švedų inspektoriai per griežti

Su Lietuvos vėliava plaukiojančiųjų laivų sulaikymas užsienio uostuose 2012 metais: Švedijos uoste - AB "DFDS Seaways" keltas "Liverpool Seaways", UAB "Baltnautic Shipping Ltd." laivas "Lyrika" - Vokietijoje , AB "Lietuvos jūrų laivininkystė" laivas "Romuva" - Kanadoje, tos pačios bendrovės laivas "Deltuva" - du kartus JAV.

Sprendimas neišleisti laivo iš uosto priimamas dėl tam tikrų tarptautinių reikalavimų pažeidimų, pavyzdžiui, kokių nors SOLAS, MARPOL konvencijų reikalavimų nesilaikymo. "Liverpool Seaways" buvo sulaikytas ir išstovėjo Švedijos uoste apie dvi paras dėl kelių priežasčių. Viena jų - štormtrapų (virvinių kopėčių), kuriais esant reikalui žmonės leidžiasi į gelbėjimo valtis, ilgis neatitiko paties naujausio reikalaujamo ilgio, turint omenyje, kad vienai laivo pusei pasvirus, kita pakils aukščiau, o trapas turi beveik liesti vandenį. Kita priežastis - vienas išėjimas buvo uždarytas - po audros užgriuvo dėžės.

Šį kelto sulaikymo atvejį LSLA inspektoriai nagrinėjo labai detaliai, buvo nuvykę ir į laivą, kalbėjosi ir su įgulos nariais, ir su bendrovės vadovybe. "Mes manome, kad sprendimas neišleisti laivo iš uosto buvo vis dėlto per griežtas, buvo galima apsieiti ir be tokių kraštutinių priemonių. Tik tada, kai bendrovė užsakė naujus trapus, buvo priimtas sprendimas išleisti laivą.

Nereikėtų pamiršti, kad tas patikrinimas vyko faktiškai praėjus nedaug laiko po kruizinio lainerio "Costa Concordia" žūties, patikrinime dalyvavo ir žiniasklaidos atstovai. Tai irgi turėjo įtakos. Po dviejų dienų tame pačiame Švedijos uoste buvo sulaikytas kitas toks pat keltas, plaukiojantis su Jungtinės Karalystės vėliava. Beje, memorandumo nuostata tokia, kad net jeigu nėra nė vienos priežasties, dėl kurios laivą reikėtų sulaikyti, bet yra daug visokių pastabų, galima jo neišleisti iš uosto", - sakė L. Kasparavičius.