Teismas: žvejybos kvotos paskirstytos neteisėtai

Pareiškėjos E. Narbuto IĮ, UAB „Prekybos namai „Aistra“, UAB „Spika“, UAB „Starkis“, UAB „Stekutis“ ir AB „Senoji Baltija“ prašė teismo panaikinti Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sudarytos Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo komisijos 2013-12-30 posėdžio protokolo punktą, kuriuo buvo paskirstytos 2014 m. metinės žvejybos kvotos žvejų bendrovėms, žvejojančioms atviroje Baltijos jūroje. Šios kvotos paskirstytos pagal Žemės ūkio ministro 2013-03-15 įsakymu patvirtintas Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skirstymo taisykles (Taisyklės). Pagal Taisykles kvotos naudotojams skiriamos 3 metų laikotarpiui pagal 2007–2012 m. sugauto šprotų ir strimelių kiekio vidurkį, o vieno naudotojo turima perleidžiamosios žvejybos teisės dalis negali būti didesnė nei 80 proc. visų tai žuvų rūšiai nustatytų perleidžiamųjų žvejybos teisių dydžio. Bylos duomenimis, taip paskirsčius kvotas, dominuojančią padėtį verslinės žvejybos rinkoje įgijo tik viena bendrovė – UAB „Banginis“, nes 2007-2012 metais sugavo daugiausiai žuvies, o kitos bendrovės nieko negavo arba nedideles kvotas, nes 2007-2012 metais arba visai nežvejojo šprotų, strimelių, arba jų sugaudavo labai maži.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs šią administracinę bylą nustatė, kad skirstydama žvejybos kvotas pagal Taisyklių 26 punktą Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo komisija atsižvelgė būtent į 2007–2012 m. sugauto šprotų ir strimelių kiekio vidurkį. Sausio 19 d. paskelbtame VAAT sprendime pabrėžiama, kad Taisyklių 19 punktą, kuris neatsiejamai susijęs su Taisyklių 26 punktu, kaip prieštaraujančiu aukštesnės galios teisės aktui pripažino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014-01-28 nutartyje, išnagrinėjęs bylą dėl norminio akto teisėtumo. LVAT konstatavo, kad Taisyklių 19 punkte nustačius, jog ūkio subjektui „suteikiamos šprotų ir strimelių perleidžiamosios žvejybos teisės dydis (procentais) apskaičiuojamas pagal to naudotojo 2007–2012 m. sugauto šprotų ir strimelių kiekio dalį, skaičiuojant nuo viso Lietuvos Respublikos naudotojų 2007–2012 m. atviroje Baltijos jūroje sugauto šprotų ir strimelių kiekio“, yra iš esmės ribojama Baltijos jūroje žvejojančių bendrovių ūkinės veiklos laisvė, nes bendrovėms, kurios 2007–2012 m. negaudė strimelių ar šprotų Baltijos jūroje arba jų sugavo mažai, yra ribojama galimybė tuo užsiimti ateinančiais metais.

Šis Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

2014 metais Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama tų pačių pareiškėjų byla dėl žvejybos Baltijos jūroje kvotų paskirstymo 2013 m. VAAT 2014-05-15 sprendimu pareiškėjų skundas buvo patenkintas ir kvotas nustačiusi Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skirstymo komisijos 2013-03-26 posėdžio protokolo punkto dalis buvo panaikinta, teismui konstatavus, kad kvotos paskirstytos neteisėtai, nes vadovavosi Taisyklių nuostatomis, kurios prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Sprendimas jau yra įsiteisėjęs. Vilniaus apygardos administraciniame teisme vasario 9 d. bus nagrinėjama dar viena administracinė byla, kurioje E. Narbuto IĮ, UAB „Prekybos namai „Aistra“, UAB „Spika“, UAB „Starkis“, UAB „Stekutis“ ir AB „Senoji Baltija“ prašo teismo panaikinti Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo komisijos 2014-10-07 posėdžio protokolo dalį, kuria paskirstytos likusios nepaskirtos Lietuvai skirtos žvejybos kvotos 2014 metams.