Klaipėdos apygardos teismas dar pernai patenkino apygardos vyriausiojo prokuroro ieškinį, kurį jis pateikė gindamas viešąjį interesą civilinėje byloje. Teismas konstatavo, kad trys sklypai Uosto gatvėje, pažymėti numeriais 20, 32 ir 34, patenka į miesto istorinės dalies teritoriją, kuri priskiriama prie Žemės reformos įstatyme minimos neprivatizuojamos žemės teritorijos ir pripažino trijų sklypų pirkimo-pardavimo sandorį negaliojančiu.
Teismas įpareigojo KLASCO grąžinti sklypus miesto savivaldybei, o Nacionalinę žemės tarnybą - grąžinti bendrovei už žemę sumokėtus pinigus. Iš viso už tris sklypus 2000 m. KLASCO sumokėjo apie 2,4 mln. litų ir įsipareigojo per penkerius metus miesto reikmėms skirti apie 9 mln. litų.
KLASCO ir Klaipėdos miesto savivaldybės pasirašytoje sutartyje stambiausias infrastruktūros plėtojimo projektas, kuriam bendrovė skyrė net 2,7 mln. litų, buvo Naujojo Sodo gatvės pratęsimas iki Naujosios Uosto gatvės bei šių gatvių rekonstrukcija. 600 tūkst. Lt investuota į Gegužės ir Naujosios Uosto gatvių sankryžos rekonstrukciją. Pasak KLASCO Teisės ir personalo skyriaus direktoriaus Egidijaus Kaselio, per tuos metus KLASCO skyrė savivaldybės reikmėms minėtus 9 mln. Lt., už kuriuos buvo pagerinta miesto infrastruktūra.
"Mes investavome pinigus ten, kur nurodė miesto Taryba, remdamiesi jos sprendimais. Iš viso, turint omenyje žemės įsigijimą ir investicijas sumokėta apie 12 milijonų litų", - sakė KLASCO generalinis direktorius Audrius Pauža.
Taigi, jeigu KLASCO grąžintų žemės sklypus, kuriuose yra įmonei priklausančių pastatų miesto savivaldybei, turint omenyje delspinigius bei palūkanas ir kai kuriuos kitus niuansus, tektų bendrovei grąžinti gana ženklią sumą bei kompensuoti dideles papildomas išlaidas.
Anot E. Kaselio, Apeliacinio teismo sprendimas KLASCO jokių esminių pasekmių nesukels. Situacija iš principo dėl teisminių procesų nepasikeitė - KLASCO kaip naudojosi tais sklypais, taip naudojasi ir toliau, nes juose stovi bendrovės statiniai, jie yra funkciškai susiję su bendrovės teritorija. Tuose sklypuose esančiuose sandėliuose laikomi kroviniai. Ir ateityje minėtuose sklypuose KLASCO vykdys įprastinius krovos darbus.
Iš esmės teismas nieko nepakeitė, nes palikti galioti ir tų sklypų detalieji planai, nepakeistos ir teritorijos ribos bei jos paskirtis įprastinei veiklai. Iškilo tik žemės sklypų, ant kurių stovi tie pastatai, nuosavybės įforminimo klausimas.
"Suprantu, kad Klaipėdos miesto savivaldybė šiuo atveju irgi niekuo dėta. Užtat ieškosime varianto, kaip būtų galima įgyvendinti teismo sprendimus taip, kad nenukentėtų miesto interesai", - sako E. Kaselis.
"Mes už tai, kad šis ginčas būtų kuo greičiau išspręstas su visomis suinteresuotomis tarnybomis", - tikina bendrovės vadovas A. Pauža.
Rašyti komentarą