Lietuva šią konvenciją ratifikavo 2013 metais, o 2014-aisiais ji pradėjo galioti. Lietuvos jūrininkų sąjungos (LJS) pirmininko pavaduotojas, teisininkas Remigijus Kalnius sako, jog taip atsitiko todėl, kad daug MLC konvencijos nuostatų vis dar nėra "perkelta" į Lietuvos teisės aktus. Taigi konvencija iki šiol mūsų šalyje nėra tinkamai įgyvendinama.
MLC konvencija kelia nemažai reikalavimų, susijusių su jūrininkų darbo ir gyvenimo sąlygomis laive. Pavyzdžiui, ji reikalauja, kad jūrininkų įdarbinimo agentūros turėtų finansinį garantą tam atvejui, jeigu laivo savininkas nevykdo jūrininkui duotų įsipareigojimų, pavyzdžiui, nerepatrijuoja arba nemoka atlyginimo. Tuo atveju įdarbinimo agentūra privalo padengti jūrininko patirtas išlaidas.
"Konvencijoje įdėtas toks saugiklis, kad "kruingo" agentūros nesiųstų jūrininkų bet kur, kad jos atsakingai rinktųsi partnerius. Kita vertus, visko gali nutikti netgi rimtai laivybos kompanijai, neturėjusiai blogų kėslų, ir ji nebegali įvykdyti savo įsipareigojimų", - sakė R. Kalnius ir pridūrė, kad nė viename Lietuvos teisės akte šis reikalavimas nėra įtvirtintas.
Teikiant ataskaitą gudrauta?
Visos šalys, ratifikavusios MLC konvenciją, praėjus dvejiems metams, turėjo pateikti pirmąją ataskaitą. Lietuva ją pateikė 2016-aisiais. MLC konvencija apima gana platų klausimų ratą, tad, reikia manyti, atsakymus turėjo teikti kelios Lietuvos ministerijos. O galutinę, apibendrintą ataskaitą, ko gero, turėjo rengti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
[CITATA]
Pasak R. Kalniaus, galimas daiktas, ataskaita pateikta sugudravus. Ji turėjo būti pateikta pagal TDO taisykles. Vienas iš reikalavimų - Vyriausybė prieš teikdama TDO ataskaitą privalo ją nusiųsti tiek laivų savininkams, tiek jūrininkų atstovams ir paprašyti jų pateikti atsiliepimus apie ataskaitą. Tokiu atveju, jeigu negaunama atsiliepimų, turi būti pridėti rašytiniai įrodymai, kad buvo siųsta tokia užklausa, bet atsakymų negauta.
"Lietuvos jūrininkų sąjunga yra vienintelė Lietuvoje jūrininkų interesams atstovaujanti profesinė sąjunga (ji yra Europos transporto darbuotojų federacijos (ETF) ir Tarptautinės transporto darbuotojų federacijos (ITF) narė), bet mes tokio užklausimo negavome. Negaliu pasakyti, ar visiškai niekam nebuvo siųsta ta ataskaita prašant atsiliepimų, ar buvo sužaisti kokie nors užkulisiniai žaidimai", - teigė R. Kalnius.
Pasak jo, po to, kai Lietuvos atskaita buvo pateikta TDO, LJS nusiuntė savo komentarą, nors ir pavėluotai. Ataskaitoje buvo labai daug tuščių grafų, kuriose nepateikta jokios informacijos, o į kai kuriuos klausimus atsakyta labai abstrakčiai. "Manau, tuščios vietos atsidaro todėl, kad nebuvo ką pasakyti, nes tie dalykai tiesiog nebuvo įgyvendinti", - sakė LJS pirmininko pavaduotojas.
LJS teiks savo atsiliepimą
Šiemet TDO pateikė Lietuvai vadinamąją neeilinę užklausą dėl 2016 metų ataskaitos, kurioje klausimai užima 11 puslapių. Duotas terminas atsakyti iki rugsėjo 1 d. Kad ir kaip būtų, Lietuva šioje srityje pasišiukšlino. TDO šiaip sau tokių užklausų nesiunčia - ataskaitas vertinusi ekspertų grupė priėjo prie išvados, kad Lietuva turi pateikti neeilinę ataskaitą.
"Manau, TDO pareikalavo atsiųsti neeilinę ataskaitą ne šiomis dienomis, o gerokai anksčiau. Ji tikrai nedaro tokių nesąmonių, kaip, pavyzdžiui, kartais daro mūsų ministerijos, kad atsiunčia kokį nors paklausimą penktadienį po pietų ir atsakyti terminą duoda iki pirmadienio", - aiškino LJS teisininkas.
Beje, susisiekimo ministrui Rokui Masiuliui, su kuriuo šiuo klausimu kalbėta Klaipėdoje per Jūros šventę, tokia situacija buvo naujiena, jis apie tai nebuvo informuotas.
"Jeigu mes ir šį kartą negausime iš ministerijų prašymo pateikti atsiliepimą į ataskaitą, vis tiek rengsime savo komentarus ir išsiųsime prieš rugsėjo pirmąją. Mūsų netenkina daromos reformos nesitariant su socialiniais partneriais. Susidaro įspūdis, kad minėtos konvencijos nuostatų įgyvendinimas Lietuvoje atliekamas labai selektyviai - tai, kas patogu, įgyvendiname, tai, kas mažiau patogu, - praleidžiam. Kas iš to, kad ratifikuota konvencija, jeigu ji nėra tinkamai įgyvendinama. Kai kuriais atvejais apginti teisėtus jūrininkų interesus beveik nėra galimybių, nebent kelti bylas prieš Lietuvą, kad netinkamai įgyvendinama konvencija", - sakė LJS atstovas.

Rašyti komentarą