Šventosios uostui - valstybinės reikšmės statusą

Prašymą Lietuvos mokslų akademijai (LMA) pasirašė Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacija, Palangos savivaldybė, Šventosios seniūnijos bendruomenė, buriuotojų klubas, vadovaujamas Kęstučio Oginsko.

"Lemiamą žodį, žinoma, tars Lietuvos Vyriausybės strateginis komitetas, bet norime žinoti ir mokslininkų nuomonę. Uostas reikalingas ne tik Šventosios gyventojams ir Palangos savivaldybei, jis atgaivintų visą Šiaurės Vakarų Lietuvos gyvenimą. Vertinant projektą, uostas atsipirks labai negreitai. Tačiau bus sukurta naujų darbo vietų, uostas galės visiškai save išlaikyti be valstybės dotacijų. Be to, kiekvienas uostas sukuria papildomų darbo vietų, papildomą infrastruktūrą - atsiras ir kelių, ir poilsinių, vystysis turizmas. Viską sudėjus į vieną krūvą, galima sakyti, kad šis uostas bus pliusinis", - sakė Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijos pirmininkas Mindaugas Rimeikis.

Būtina ieškoti finansavimo

LMA sudaryta darbo grupė, kuriai vadovavo profesorius habil. dr. Algimantas Grigelis, atliko Šventosios valstybinio jūrų uosto infrastruktūros statybos ir akvatorijos gilinimo projekto, kurį parengė UAB "Sweco Lietuva" Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos užsakymu, ekspertizę.

Bendra projektą vertinusių darbo grupės narių išvada - projektas yra tinkamai parengtas, bendrųjų sprendinių atžvilgiu esminių pastabų nepareikšta. Pabrėžiama didelė Šventosios uosto atstatymo svarba ekonominiu ir socialiniu-visuomeniniu požiūriu, Lietuvos, kaip jūrų valstybės, įvaizdžiui, Vakarų Lietuvos regiono ekonominei plėtrai.

SĄSTINGIS. Šventosios uostas nei pakartas, nei paleistas. Nei atstatomas, nei neatstatomas. Ir apie tai kalbama gal jau 20 metų. Eimanto Chachlovo nuotr.

Mokslininkai siūlo suteikti Šventosios valstybiniam jūrų uostui valstybinės reikšmės objekto statusą, įkurti atskirą šio uosto direkciją, pavaldžią Susisiekimo ministerijai. Pasak Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pavaduotojo Vaclovo Petkaus, Palangos miesto savivaldybė nepajėgi imtis tokio projekto įgyvendinimo, o su Klaipėdos uosto direkcija dėl uosto atstatymo nesutariama.

Nerimą kelia tai, kad šiandien Šventosios uosto atstatymo projektas neturi finansavimo šaltinių. Kadangi jis nėra strateginis susisiekimo objektas, gauti paramą iš Europos Sąjungos (ES) fondų tarpininkaujant Susisiekimo ministerijai šansų nėra.

Rekomenduojama pritarti siūlymui konsoliduoti suinteresuotų institucijų lėšas pagal kuruojamas jų sritis, kad 2017 metais būtų galima pradėti uosto infrastruktūros atstatymo darbus.

Atskirti nuo Klaipėdos

Manoma, kad įgyvendinus šį projektą, Šventosios uosto direkcija išsilaikytų savarankiškai. Rekomenduojama suformuoti savarankišką šio direkcijos administraciją (pirmiesiems penkeriems metams administravimo lėšas numatyti iš biudžeto) siekiant sukurti uosto suverenitetą (atskiriant nuo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, bet paliekant pavaldžią Susisiekimo ministerijai).

Siūloma, įsteigus Šventosios valstybinio jūrų uosto administraciją, jos žinion perduoti žemsiurbę "Nemunas - 11" ir skirti lėšų iš biudžeto tikslingiems ūkinės veiklos darbams atlikti. Be to rekomenduojama pasinaudoti Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijos narių pagalba turima technika ir fizine jėga teritorijų valymo darbams atlikti.

Uosto reikia žvejams

Priekrantės jūroje tarp Palangos ir sienos su Latvija žvejoja 18 žvejybos įmonių. Jų konkurencingumas, geresnės darbo ir saugos sąlygos laivuose įmanomos tik didinant laivų talpą ir galią. Tam, kad būtų padidinta žuvų produktų pridėtinė vertė, krante būtina atitinkama infrastruktūra, turėtų būti modernizuojami arba įsigyjami nauji priekrantės laivai. Dabartinės Šventosios uosto sąlygos - mažas įplaukos kanalo gylis, neišplėtota šiuolaikinė infrastruktūra - stabdo žuvininkystės verslo plėtrą. Pasak M. Rimeikio, laivus tenka stumti rankomis, nes įplaukos kanalas yra tik 30 cm gylio.

Žvejai siūlo pirmiausia išvalyti Šventosios upės žiotis pasitelkiant Uostadvaryje esančią žemsiurbę. Jų manymu, Uosto direkcija galėtų skirti 15 mln. eurų, kad būtų galima pradėti vykdyti darbus.

Uosto direkcijos Plėtros ir akvatorijos priežiūros departamento direktorius Vidmantas Paukštė posėdyje, kuriame buvo pateikiamos mokslininkų išvados, nedalyvavo, bet telefonu informavo, kad Uosto direkcija iš savo uždirbamų lėšų finansuoti Šventosios uosto atstatymo darbų nenumato.

Pirmiausia molai

Daugelis mokslininkų mano, kad, nepastačius molų (tai įmanoma padaryti per 1-2 metus), visi kiti darbai būtų beverčiai. Molams statyti pagal minėtą projektą reikia 40,99 mln. eurų, bendra projekto suma - 94,067 mln. eurų. Jeigu nebus surasta lėšų dabar, Šventosios uosto statyba gali taip ir neprasidėti. Leidimai atstatyti šį uostą galioja 5 metus ir gali būti pratęsti 2 metams, poveikio aplinkai vertinimas (PAV) - 5 metus.

Profesoriaus Brunono Gailiušio teigimu, svarbiausias yra pietinis molas, kurio ilgis - 400 m, gylis - 6 m. Šis projektas keletą kartų aptartas su Latvijos atstovais, nes jiems rūpi galimas smėlio, papildančio paplūdimius, deficitas šiauriau Būtingės. Jo manymu, iš esmės projektas yra gerai parengtas, tik reikia susitarti, nuo ko pradėti.

Pirmame etape minimalus uosto gylis, norint plėtoti ūkinę veiklą, turėtų būti: įplaukos kanale - 4 m, prie rytinių krantinių - 3 m, prie pietinių ir šiaurinių krantinių - 4 m.

Manoma, kad pirmajame - molų statybos - etape į projekto finansavimą reikėtų įtraukti Žemės ūkio ministeriją ir kooperuoti lėšas.

Atgytų Šventosios gyvenvietė

Skaičiuojama, kad Šventosios uostu verslo reikmėms 20 proc. naudotųsi žvejai, 10 proc. - žvejai mėgėjai, 25 proc. jachtų savininkai, 25 proc. - verslo jachtų savininkai ir 20 proc. - valstybė.

Jūrinio turizmo verslas Šventojoje šiandien net nepradėtas plėtoti, nes uostas tam neparuoštas. Jis reikalingas Šiaurės Vakarų Lietuvos regionui. Jį atstačius būtų sudarytos galimybės kurtis naujoms įmonėms, kurios steigtų naujas darbo vietas paslaugų, gamybos, perdirbimo ir kituose sektoriuose.

UAB "Sweco Lietuva" viceprezidento Irmanto Gudonavičiaus teigimu, Šventosios uostas būtinas dar ir dėl ES reikalavimų, kad jachtos jūros pakrantėje kas 50 jūrmylių turėtų kur pasislėpti esant blogiems orams.

Palangos savivaldybės požiūris į Šventosios uosto teritorijos sutvarkymą, jo manymu, yra netinkamas. Nereikia laukti uosto atstatymo, reikia pradėti tvarkyti uostelio prieigas bei viešąsias erdves dabar. Viceprezidento manymu, reikėtų atskirti uosto atstatymo dalį nuo visos Šventosios infrastruktūros sutvarkymo.

Kokie laivai galėtų švartuotis

Šventosios valstybinį jūrų uostą jūrinės laivybos atžvilgiu profesorius Rimantas Didžiokas vertina teigiamai. Pasak jo, projektiniai sprendiniai yra racionalūs, tenkina saugiai laivybai keliamus reikalavimus.

Šventosios uoste būtų sudaryta galimybė švartuoti Baltijos jūroje žvejojančius laivus, kurių grimzlė - iki 3,6 m, galėtų įplaukti ir stovėti prie krantinių ne tik kruizinės jachtos, kurių grimzlė paprastai yra 2-2,5 m, bet ir iki 40 m ilgio burlaiviai bei sportinės jachtos, pavyzdžiui, "Brabander", "Amberseil". Prireikus būtų galimybė priimti Valstybės sienos apsaugos tarnybos laivus, specializuotus gelbėjimo, išsiliejusios naftos surinkimo, priešgaisrinės ir jūros aplinkos apsaugos, laivybos ir žvejybos kontrolės, kitų valstybės institucijų laivus, taip pat transportinio laivyno (keleiviams pervežti) laivus, kurių ilgis - iki 45 m.

Uoste būtų įrengiama laivų švartavimo sistema 537 laivams, žiemą švartavimo sistemos būtų iškeliamos į krantą.

Manoma, kad, įgyvendinus projektą, pirmiausia bus sudarytos palankios sąlygos verslinės ir rekreacinės žuvininkystės verslo plėtrai pajūrio zonoje nuo Palangos iki Latvijos sienos; bus populiarinamas jūrinis sportinis ir pramoginis buriavimas šalyje, skatinamas rekreacinis ir sveikatingumo turizmas regione, atgaivintas susisiekimas vandens transportu (pirmiausia keleivinio) tarp gretimų pajūrio uostų.