Šventosios uosto žingsnius varžo įstatymai

Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, kuriai pavesta vykdyti ir Šventosios valstybinio jūrų uosto direkcijos funkcijas, generalinio direktoriaus Eugenijaus Gentvilo, Šventosios uosto atstatymo istorija realiai prasidėjo 2008-ųjų pabaigoje ir taip ilgai tęsiasi todėl, kad Lietuvoje viskas yra labai griežtai reglamentuota įstatymais.

Šventosios uosto detaliojo plano nebuvo galima rengti tol, kol nebuvo atliktas geologinis kartografavimas jūroje. 2009-aisiais Uosto direkcija paskelbė konkursą dėl geologinio kartografavimo, tai yra gręžinių jūroje ir vidinėje akvatorijoje konkursą. Kai jie buvo atlikti, žingsnis po žingsnio laikantis visų įstatymų ir reglamentuojančių aktų pamažu artėjama prie siekiamo tikslo.

Bando spartinti procesą

Šiemet birželio 1 d. Uosto direkcija pasirašė sutartį su UAB "Sweco hidroprojektas" dėl Šventosios uosto molų projektinių pasiūlymų parengimo. Šį darbą bendrovė turi atlikti per 4 mėnesius, t. y. iki rugsėjo 30 d. Beje, ji turės įvertinti ir būsimų molų statybos kaštus.

Kai bus parengti molų projektiniai pasiūlymai, tik tada bus galima skelbti konkursą techniniam molų projektui parengti. Tikimasi, kad tai bus galima padaryti dar šių metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje. Manoma, kad techninis projektas bus parengtas per 2013-uosius. Tada bus renkamas rangovas rangos darbams. 2014-aisiais tikimasi turėti rangovą, tad apie realų Šventosios uosto atstatymą būtų galima pradėti kalbėti jau 2015-aisiais.

Beje, iki techninio projekto rengimo konkurso paskelbimo Uosto direkcija turi turėti patvirtintą Šventosios uosto detalųjį planą. Palangos miesto savivaldybė jo negalėjo tvirtinti tol, kol nebuvo baigtas poveikio aplinkai vertinimas (PAV). Šis procesas užtruko todėl, kad buvo laukiama latvių atsiliepimo. Jie pareikalavo, kad PAV ataskaita būtų išversta į latvių kalbą. Pastaruoju metu šie reikalai pasistūmėjo į priekį - pagaliau gauta latvių išvada, kad jie neprieštarauja pasirinktam ispanų pasiūlytam 2B Šventosios uosto variantui.

Visuomenės sveikatos centras taip pat pagaliau iš 4 kartų suderino detaliojo plano sprendinius. Pasak Uosto direkcijos direktorės Šventosios uostui Airidos Čėsnienės, beliko sulaukti Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento pritarimo. Tada Šventosios uosto detalusis planas bus teikiamas tvirtinti Palangos savivaldybei. Tikimasi, kad iki liepos pabaigos jis bus patvirtintas.

Norėdama bent šiek tiek paspartinti procesą ir atgauti per neplanuotai užsitęsusį PAV procesą prarastą laiką, Uosto direkcija suderino su Transporto investicijų direkcija pirkimo dokumentus ir parinko rangovą projektiniams molų statybos pasiūlymams parengti.

Tačiau, A. Čėsnienės teigimu, detaliojo plano patvirtinimas visiems būsimiems Šventosios uosto naudotojams yra startas nuomoti žemę uosto teritorijoje. Nuo to momento jiems atsiveria galimybės pradėti vystyti savo verslą.

Kodėl dirba be projekto?

Vykdyti eksploatacinius valymo darbus Šventosios uoste Uosto direkcijai nesiseka. Jai priekaištaujama, kad šie darbai atliekami neturint plano. E. Gentvilo teigimu, Šventosios uoste vyksta ne gilinimo, o valymo darbai.

Vadovaujantis Statybos įstatymu valymo darbams projektas nereikalingas. Įstatymas reikalauja turėti projektą tik gilinimo darbams. Pavyzdžiui, Danijos kompanija "Rohde Nielsen" Klaipėdos uosto laivybos kanalo gilinimo ir tobulinimo darbus atliko pagal techninį projektą, bet eksploatacinius dugno valymo darbus atlieka be projekto. Olandų kompanija "Van Oord Dredging and Marine Contractors BV" laivybos kanalo gilinimo darbus irgi atlieka pagal techninį projektą. A. Čėsnienės teigimu, kai Šventojoje reikės atlikti gilinimo iki 5 metrų darbus, be jokios abejonės, bus rengiamas techninis projektas.

Prieplaukos nedingo

Nors didesni laivai šiuo metu ir negali įplaukti į Šventosios uostą, pastatytos jame prieplaukos laiveliams švartuoti niekur nedingo - jomis gali naudotis tie laivai, kurie gali įplaukti.

Šiuo metu Šventosios uoste pastatyta priėmimo buja, žyminti seklumą. Devyniomis bujomis pažymėtas kanalas uosto viduje, vedantis prie pontonų ir rytinio bei vakarinio pirsų.

Vietoj projektinio 3 m gylio šiuo metu gylis įplaukos kanale yra iki 1 m, posūkio vietoje - 1,5 m. Didelės jachtos įplaukti negali. Pasak Klaipėdos uosto kapitono pirmojo pavaduotojo Adomo Aleknos, oficialiai leistina laivų grimzlė uoste - iki 1 metro. Anot jo, laivelių savininkai, kapitonai, įvertinę esamą gylį ir laivo grimzlę, patys prisiimdami atsakomybę, gali spręsti - naudotis Šventosios uostu ar ne.

Žvejų laivai gali laisvai įplaukti ir išplaukti iš uosto. Jie plokščiadugniai, tad jiems gylio iki 1 m pakanka. Neturėtų jo trūkti ir pramoginiams kateriams, kurių grimzlė paprastai - 80 cm. Kitas dalykas jachtos, turinčios kilius. Pavyzdžiui, jachtos "Lietuva" grimzlė - 2,8 m, tad ji Kuršių mariomis gali nuplaukti tik iki Juodkrantės.

Pasak A. Čėsnienės, dabar kai kuriose vietose Šventosios uoste yra iškasta duobių iki 4 m gylio, tačiau projektinis gylis nepasiektas nė viename bare. Dėl defektų Uosto direkcija pareikš pretenzijas konkursą laimėjusiai ir valymo darbus atlikti bandžiusiai UAB "Alvetos karjerai" bei ketina su ja bylinėtis.

Direktorės Šventosios uostui teigimu, vidinis uostas pernai Latvijos kompanijos BGS buvo gerai išvalytas, jo gyliai yra išsilaikę iki šiol.

"Alvetos karjerams" nepavykus pasiekti projektinio gylio Šventosios uoste, iš pradžių intensyviai buvo ieškoma kitų variantų valymo darbams. Vyko neoficialūs susirašinėjimai ir su lenkų, olandų kompanijomis, turinčiomis tinkamą techniką. Tačiau pasiūlymų, gautų iš kitų kompanijų, kaina netenkino Uosto direkcijos. "Kai neskelbi konkurso, rizikuoji nusipirkti per brangiai", - sakė E. Gentvilas.

Tad vargu ar šiemet apsimokės atlikti valymo darbus Šventosios uostelyje, galinčius kainuoti apie 1,5 mln. Lt, nes navigacijos sezonas jau įpusėjo.