Šventosios uosto bėgiai - entuziastų rūpestis

Geležinkelio bėgius prieš porą savaičių aptiko su šeima paplūdimiu vaikščiojęs istorijos entuziastas Steponas Dabulskis iš organizacijos "Memel Nord", besirūpinančios Juodąja tvirtove Giruliuose. Jie tiesiog kyšojo iš smėlio pliaže. Toje vietoje labai smarkiai plaunamas krantas, tad bėgiai ir išlindo. S. Dabulskis suprato, kas tai galėtų būti, tad apie radinį pranešė paveldosaugininkams.

Užvakar talkos metu asociacijos "Baltijos šturmas" vaikinai ir Šventosios bendruomenės nariai iš smėlio ištraukė geležinkelio dalis, jos buvo nuvežtos ir sudėtos ant buvusio kino teatro "Eldija" laiptų.

Pasak Šventosios bendruomenės tarybos nario Kęstučio Oginsko, jūra grąžino 1925 m. nutiestus bėgius. Šventosios uosto statyba oficialiai pradėta 1925 metų balandžio 25 d. netoli tos vietos, kur smėlis atidengė bėgius.

"Tai priminimas, kad reikia atstatyti Šventosios uostą, nes kitaip būsime užmėtyti surūdijusiais bėgiais", - juokavo K. Oginskas.

Inžinierius Jonas Šimoliūnas, 1925-1930 m. buvęs Šventosios uosto statybos darbų vadovu, savo knygoje labai išsamiai aprašė, kas buvo daroma. Uosto statybos metu buvo siaurasis geležinkelis, jungęs Darbėnus ir Šventąją, naudotas statybinėms medžiagoms atvežti.

Vaikinai iš "Baltijos šturmo" darė prielaidą, jog tie bėgiai gali būti vokiečių, kurie panašius bėgius plačiai naudojo Kurše. Pats K. Oginskas labiau linkęs manyti, kad radinys yra būtent J. Šimoliūno palikimas.

Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus vyriausiasis valstybinis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas pats vyko į vietą ir apžiūrėjo radinį.

"Manau, tie bėgiai ten atsidūrė atsitiktinai, nes neturi tęsinio kopų link. Duomenų, kad toje vietoje būtų buvusi kokia nors žvejų artelė ar gelbėjimo stotis, kad būtų buvę bėgiukai laivams nuleisti, neturiu. Tačiau faktas, kad siaurukas ėjo palei uostelį ir netgi kirto dabartinį "Energetiko" kompleksą. Pirmoji mano versija - pokario laikais bėgiai galėjo būti paimti iš trasos, atnešti ir padėti ten, kur rasti. Karo metu siaurukas jungė Antrojo pasaulinio karo baterijas. Marių pusėje ant kopų keterų buvo išvingiuotas geležinkeliukas. Bet kuriuo atveju tai retas radinukas. Kaip atrodė tie bėgiai, nežinojome, tad iš to radinio galėsime susidaryti vaizdą apie siauruką", - sakė L. Kavaliauskas.

Į kultūros vertybių registrą yra įtrauktos dvi teritorijos Šventojoje - Šventosios upės žiotys su istorinio XX a. pirmos pusės uosto liekanomis ir Elijos senovės gyvenvietė, esanti 1,5 km nuo uosto. Bėgiai rasti nesaugomame tarpe tarp vienos ir kitos teritorijų. Todėl daryti kokius nors tyrimus, pasak L. Kavaliausko, nebūtų tikslinga.

"Turėti tokį pavyzdį ir kur nors eksponuoti būtų labai šaunu. "Memel Nord" atstovai yra pasirengę vieną jų eksponuoti prie Juodosios Girulių tvirtovės. Mes tokiam variantui pritartume, juo labiau kad tokie bėgiai jungė karinį kelią Kuršių nerijoje. Rasti bėgiai nėra kokia nors ypatinga vertybė, kurią reikėtų eksponuoti muziejuje, bet džiaugiamės, kad yra entuziastų, pasiryžusių radinį išsaugoti", - sakė paveldosaugininkas.

"Autentikos iš Šimoliūno laikų liko labai nedaug. Radinys galėtų likti Šventojoje. Mes neturime finansavimo, juo turėtų užsiimti kitos institucijos", - sakė K. Oginskas.

Pasak S. Dabulskio "Memel Nord" užtektų vieno segmento. Jo manymu, kiti bėgiai turėtų likti Šventojoje. Jam svarbiausia, kad radinio neištiktų metalo laužo likimas.

Į klausimą, ar toks radinys domina Palangą, šio miesto Savivaldybė vakar taip ir neatsakė.