Šventosios uosto atstatymo idėja puoselėjama toliau

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, vykdanti ir Šventosios valstybinio jūrų uosto direkcijos funkcijas, deda nemažai pastangų, kad šis uostas būtų atstatytas per kitą Europos Sąjungos (ES) lėšų planavimo 2014-2020 metų laikotarpį. Šiuo metu ji jau rengia paraišką Europos Sąjungos fondams (ES) dėl Šventosios uosto atstatymo 2014-2016 metais. Preliminari uosto atstatymo darbų kaina - 230 mln. Lt.

Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos direktorės Šventosios uostui Airidos Čėsnienės, šio uosto atstatymo projektas yra socialinis ir, tikėtina, niekada neatsipirks. Tai sudaro prielaidą pretenduoti į ES finansinę paramą jo statybai. Kokio ES finansavimo intensyvumo galima tikėtis, kol kas neaišku, nes dar nepatvirtintos kito laikotarpio finansavimo taisyklės. Anot direktorės, tikėtina, kad tokį projektą ES finansuos 85 proc., nes toks panašių objektų finansavimo intensyvumas buvo 2007-2013 metų planavimo laikotarpiu. Belieka tikėtis, kad ir naujuoju laikotarpiu jis nebus mažesnis.

Darbai strigo dėl PAV

Uosto direkcija, norėdama paskubinti įvykius, bandė įrengti Šventosios uostą taip, kad jame jau dabar galėtų švartuotis keliasdešimt laivų nelaukiant, kol bus įgyvendintas didysis projektas. Pirmajam uosto atstatymo etapui buvo išleista apie 4 mln. Lt.

Tačiau ir šiemet, kaip ir pernai, Šventosios uostas neveikė visu pajėgumu, t. y jame galėjo švartuotis tik tokie laiveliai, kurių grimzlė neviršijo 1 metro. Pernai netrukus po uostelio atidarymo jis buvo užneštas smėliu, o šiemet parinktas neprofesionalus rangovas nesugebėjo atlikti uosto valymo darbų. Nepaisant to, pasirengimo didžiajam Šventosios uosto atstatymui darbai vyko intensyviai, nors ir strigdami.

Dėl vėluojančio Šventosios uosto poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitos derinimo strigo ir detaliojo planavimo procedūra. Kol nebuvo suderinta PAV ataskaita, Uosto direkcija negalėjo kreiptis į Palangos miesto savivaldybės tarybą ir prašyti tvirtinti Šventosios uosto detalųjį planą. Kol jis nepatvirtintas, direkcija negalėjo skelbti konkursų dėl molų statybos ir kitų objektų techninių projektų rengimo. Šiuo klausimu Uosto direkcijai buvo surištos kojos ir rankos.

PAV vėlavo todėl, kad daugiau nei pusę metų Aplinkos ministerija negalėjo apsispręsti, kuri jai pavaldi institucija turėtų atlikti PAV derinimą, kol galų gale dokumentai nagrinėti buvo perduoti Vilniaus aplinkos apsaugos agentūrai. Pagaliau šiemet lapkričio 19 d. gauta suderinta Šventosios uosto PAV ataskaita.

A. Čėsnienės teigimu, šiomis dienomis jau vyksta detaliojo plano patikrinimas. Jį baigusi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turės išduoti aktą.

Patvirtinus detalųjį planą, bus pradėtas rengti techninis projektas. Jis turėtų būti parengtas per 6 mėnesius. Tikimasi, kad techninės dokumentacijos parengimo, įskaitant ir techninio projekto, darbai bus baigti 2013 m. trečią ketvirtį.

Molas su promenada

A. Čėsnienės teigimu, PAV ataskaitoje nedviprasmiškai parašyta, kad nešmenų perneša, pastačius Šventosios uostą, keisis. Netgi įrengus molus, tikėtina, kad kasmet susidarys po 100 tūkst. kub. m nešmenų.

Į šiandien vardinamą Šventosios uosto atstatymo kainą - 230 mln. Lt įtraukta tiek molų, tiek krantinių statyba, privažiuojamųjų kelių, inžinerinių tinklų tiesimas bei gilinimo darbai.

Projektuotojai siūlo ant pagrindinio Šventosios uosto pietinio molo įrengti 8,6 m pločio promenadą. Šiam molui įrengti numatomas didesnis lėšų poreikis nei šiauriniam. Pastarasis tarnaus tik pagal tiesioginę paskirtį - bus skirtas bangoms sulaikyti. Jo konstrukcija bus panaši kaip ir pietinio molo, tačiau jame nebus vietos tokiai plačiai promenadai.

Dėl žemės - vieši konkursai

Konkrečiai veiklai vykdyti Šventosios uoste bus suformuoti sklypai ir dėl jų nuomos bus skelbiami vieši konkursai. Įstatymo numatyta išimtis - tik valstybinėms funkcijoms vykdyti. Pasak A. Čėsnienės, kai tik bus patvirtintas detalusis Šventosios uosto planas, tada komisija galės pradėti rengti sąlygas žemės nuomininkams.

Pagrindinis principas bus toks - žemė bus nuomojama tam, kuris pasiūlys didžiausią kainą ir prisiims atitinkamus komisijos nustatytus įsipareigojimus, pavyzdžiui, investuoti į antžeminius įrenginius, reikalingus konkrečiai veiklai plėtoti.

Uosto direkcija jau yra pateikusi Susisiekimo ministerijai žemės nuomos klausimus reglamentuojančius teisės aktus. Tačiau žemės nuomos konkursus Uosto direkcija galės pradėti vykdyti tik tada, kai bus patvirtintas detalusis Šventosios uosto planas ir bus suformuoti žemės sklypai.