Šventosios uosto atstatymas vėl pakibo ore

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, kuri Vyriausybės nutarimu yra įpareigota rūpintis Šventosios valstybiniu jūrų uostu, generalinis direktorius Arvydas Vaitkus ne kartą yra sakęs, kad direkcija imsis įgyvendinti šio uosto atstatymo projektą tik tada, jeigu bus gauta europinių pinigų. Žinia, Klaipėdos uostas pats yra numatęs įgyvendinti daugybę projektų, kurie jam yra gyvybiškai svarbūs siekiant išlikti aršioje rytinės Baltijos pakrantės jūrų uostų konkurencinėje kovoje.

Šiemet kovą turėtų paaiškėti, kokiems Klaipėdos uosto projektams bus skiriama finansinė ES parama. Tačiau Susisiekimo ministerijos atstovai viešai jau prasitarė, kad Šventosios uostui ji nebus skirta. Tad kyla klausimas, kas dabar laukia Šventosios? Juk į jos uostą ruošiantis atstatymui jau investuota nemažai Uosto direkcijos lėšų. Negi pinigai buvo veltui išmesti?

Dabar politikuojama ir svarstoma, ar Šventosios uosto atstatymo vėliavneše negalėtų tapti pati Palangos savivaldybė, pritraukdama ir privačių lėšų.

"Mano nuomone, šį projektą turi įgyvendinti valstybė. Išlaikyti municipalinį jūrų uostą nedidelė Palangos savivaldybė paprasčiausiai nebūtų pajėgi", - savo ruožtu sako Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

Kodėl ES nefinansuoja?

Praėjusią savaitę Palangoje vykusios konferencijos "Kokių investicijų reikia Palangai" metu Susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento direktorius Gražvydas Jakubauskas sakė, jog Šventosios atstatymas neturėtų būti remiamas ES lėšomis, nes Šventoji neturi nieko bendro su ES infrastruktūra.

"Derybų su Europos Komisija metu buvo prašoma finansuoti Šventosios jūrų uosto statybos projektą, tačiau, komisijos nuomone, finansuotini yra tik transeuropinio tinklo jūrų transporto infrastruktūros projektai. Toks yra tik Klaipėdos uostas. Europiniame kontekste neįžvelgiama didelės Šventosios uosto pridėtinės vertės, todėl galimybės finansuoti šį projektą buvo faktiškai nulinės, juo labiau kad gana nemažai europinių lėšų bus skiriama Klaipėdos uostui - ir uosto vartų rekonstrukcijai, ir Kuršių nerijos krantui tvirtinti, ir kitiems projektams. Komisijos manymu, Šventosios jūrų uostas nėra bendros Europos Sąjungos sistemos dalis, jis yra rekreacinio pobūdžio, tad galimybės jį finansuoti labai labai mažos", - sakė G. Jakubauskas.

Pasiteiravus, ar tai jau galutinis Briuselio verdiktas, ministerijos atstovas atsakė: "Kalbu apie 2014-2020 metų finansinį laikotarpį. Taip, jo metu galimybių nėra, bet po to seks kitas finansinis laikotarpis. Tačiau tai nereiškia, kad ir per šį finansinį laikotarpį mes neįgyvendinsime Šventosios uosto atstatymo projekto. Turime galimybę ieškoti privataus investuotojo. Molų, žinoma, privatininkai nepastatys, tuo turi rūpintis valstybė."

Ar tokio uosto reikia Lietuvai?

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Robertas Dargis, buvęs ilgametis Lietuvos buriuotojų sąjungos prezidentas, lygindamas Lietuvos ir Estijos pakrantes, pastebi, kad pastarojoje iškart matoma kryptinga veikla. Estai atidaro dar du naujus uostelius, plečia laivų priežiūros paslaugas, pavyzdžiui, angaruose per žiemą laikomos ir prižiūrimos suomių jachtos. O Lietuvoje, pasak R. Dargio, rimto pramoginių laivų uosto taip ir nėra.

Susisiekimo ministerijos atstovas G. Jakubauskas su tuo sutinka, tačiau, pasak jo, ES nuostata tokia, kad jachtų ir aviacijos uostai neturėtų būtų remiami ES lėšomis.

Žinia, buvęs susisiekimo ministras Eligijus Masiulis 2007-2014 metų finansiniu laikotarpiu Šventosios uostui skirtas ES lėšas atidavė keliams tvarkyti.

"Nors ir skaudančia širdimi, bet tada teko perskirstyti lėšas, nes transporto sektorius apskritai būtų praradęs tuos europinius pinigus. Tada būtume vadinami žiopliais. Šventosios uostui panaudoti tų pinigų negalėjome, nes nebuvo parengti visi dokumentai. Juk techninis projektas baigtas rengti tik dabar", - sakė E. Masiulis.

Tąkart atrodė, kad nieko tokio nenutiko, bus pateikta paraiška iš naujo ir ES vėl skirs lėšų. Tačiau, atrodo, to nebebus.

Pasirengta pradėti darbus

Nepaisant to, kad keitėsi ir Susisiekimo ministerijos, ir Uosto direkcijos vadovai, Šventosios uosto atstatymo reikalai buvo perduodami ir po truputį judėjo į priekį. Šventosios uostas netgi buvo atidarytas ir vėl uždarytas, kai įplauką užnešė smėliu. Šventojoje atsirado ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos turto - įrengtos prieplaukos laiveliams statyti, kurias reikia prižiūrėti etc.

Pasak UAB "Sweco Lietuva" vyr. architekto-urbanisto Mindaugo Pakalnio, Šventosios uosto atstatymo techninis projektas jau praktiškai baigtas, dabar lieka tik gauti statybos leidimą. Taigi, jeigu atsirastų lėšų, atrodo, šiemet būtų galima pradėti Šventosios uosto atstatymą.

Pasak M. Pakalnio, kol kas Šventosios uostas žmonėms, norintiems nueiti prie jūros, yra tik kliuvinys. Centrinėje uosto dalyje veiklos nedaug, užtat daug apleistų vietų. Didelė problema - nepabaigtos statybos. Architekto manymu, reikėtų tą vietą kuo skubiau atgaivinti, o apie uostą galėtų vystytis įvairi veikla. Anot M. Pakalnio, Šventojoje turi būti traukos centras - ne tik beždžionių tiltas vaikams ir gana pigus alus tėvams.

Jo teigimu, nuo senų senovės Šventojoje buvo uostas, turėjome gerą dalyką, bet nesugebėjome juo pasinaudoti. 1922-1924 metais buvo numatyta statyti molus, jeigu tai būtų įgyvendinta, uostą jau turėtume.

Šiuo metu planuojamas daugiau rekreacinis uostas, žvejybos uostui būtų skiriama labai nedaug vietos. Palangoje norėta ant tilto pastatyti kavinę, neleido, tad architektai vylėsi bent Šventojoje ant molo ją pastatyti. Jų idėjos apie tai, kaip uostas atgaivintų visą Šventosios miestą, yra gražios, tačiau reikia ieškoti finansinių jų realizavimo šaltinių.

M. Pakalnio manymu, jeigu uostas taptų miestelio centru ir būtų išvystyta visa infrastruktūra, kaip planuojama, Šventoji galėtų tapti netgi geresniu kurortu už Palangą.

"Techninis projektas - didžiulis įdirbis. Nenori uosto viena valdžia, gal kita norės. Manau, šito projekto be viešųjų investicijų įgyvendinti neįmanoma. Pagrindinė infrastruktūra - molai - turi būti pastatyti už viešus pinigus. O daugelis kitų dalykų aplink tą rekreacinį uostą jau galėtų būti sukurta pritraukiant privačius pinigus. Mano galva, molams vis dėlto pinigų turėtų skirti Vyriausybė, gal iš Vyriausybės investicijų programos, juk tai nėra kokia nors astronominė suma. Pati Palangos savivaldybė to niekada nepadarys, jai tai per daug. Dar labai svarbu išspręsti operatoriaus klausimą", - sakė M. Pakalnis.

"Neturime oficialios informacijos"

Arvydas VAITKUS, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius

Mes tikrai negalime komentuoti situacijos, nes neturime jokios oficialios informacijos, kad tikrai Šventosios uostui nebus skirta europinio finansavimo. Kol nėra padėtas taškas, norėtume susilaikyti nuo bet kokių interpretacijų.

Uosto direkcijos užsakymu visiškai baigtas rengti techninis projektas, todėl galime teigti, kad esame įvykdę visas direkcijai pavestas užduotis, ir uostelį, organizavę rangos konkursą, galėtume pradėti statyti nedelsdami. Šiuo metu yra rengiamas Vyriausybės nutarimas dėl statybos leidimo išdavimo.

Tai didžiulis projektas, pareikalausiantis milžiniškų investicijų, žmogiškųjų gebėjimų rengiant gatvių ir priėjimo takų iki uosto projektus. Jie turi atitikti reikalavimus Europos Sąjungos lėšoms gauti. Labai svarbu iš anksto išsiaiškinti verslo poreikius, nes be aptarnavimo sektoriaus, restoranų, kavinių, viešbučių paslaugų toks uostas neturi jokių perspektyvų. Labai svarbu sudaryti geras sąlygas čia šimtmečiais veikiančiam žvejybos sektoriui. Šiais klausimais Savivaldybė turėtų pasirūpinti iš anksto. Uostelis turi alsuoti ir įkvėpti gyvybę ir miestui, ir regionui.

Preliminariai skaičiuojama, kad Šventosios uosto infrastruktūrai - molų ir krantinių statybai bei uosto gilinimui - reikės apie 150-170 milijonų litų ,arba 43-49 milijonų eurų. Atsižvelgiant į tikėtinas santykinai mažas pajamas iš veiklos šiame uoste, šios investicijos yra finansiškai neatsiperkančios, tačiau projekto įgyvendinimas yra prasmingas socialiniu ir ekonominiu požiūriu valstybei ir ypač regionui. Būtent todėl Uosto direkcija gali pretenduoti gauti Europos Sąjungos paramą finansuoti šio uosto infrastruktūros įrengimą. Kada šis projektas bus įgyvendintas, priklausys tik nuo to, ar bus gautas finansavimas. Ar būtent šiam projektui šiuo metu turi būti skiriamos lėšos, turėtų spręsti centrinė valdžia.

Jeigu reikės, Uosto direkcija ir toliau dės visas pastangas prižiūrėdama Šventosios uosto turtą. Esame sugalvoję modelį, kaip tikslingiau jį panaudoti. Padarytos klaidos praeityje, kai, mūsų nuomone, valstybės lėšos buvo panaudotos netinkamai, pasikartoti neturėtų.

Skaičiuojama, kad į Šventosios uostą jau investuota apie pustrečio milijono eurų. Techninis projektas tikrai bus panaudotas, pasenęs ateityje jis nebus, nes buvo parengtas toliaregiškai, tiksliai numatant visus šešis statybos etapus: molų statybą ir akvatorijos gilinimą; automobilių stovėjimo aikštelės pietinėje dalyje įrengimą; inžinerinių tinklų sutvarkymą; vakarinės ir rytinės krantinių rekonstrukciją; akvatorijos gilinimą ir šiaurinių krantinių rekonstrukciją.

Vis dėlto reikėtų pabrėžti, kad, įgyvendinant šį projektą, sėkmė lydės tik tada, kai juo bus suinteresuota Palangos miesto savivaldybė. Labai svarbu, kad Savivaldybė, jeigu bus gautas finansavimas, mums statant uostą atliktų tai, kas gyvybiškai svarbu vystant jo integraciją į miestą. Būtina prie šio objekto tinkamai parengti pėsčiųjų takus ir gatves, juos sutvarkyti. Uostas turi būti traukos centras, todėl reikia organizuoti suinteresuotų verslo grupių pasitarimus dėl viešbučių, restoranų, uostelio aptarnavimo paslaugų teikimo. Be šių sprendimų ši statyba yra beprasmė.