Šventosios uoste jau gali švartuotis 70 laivų

Birželio 1 d. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos interneto svetainėje paskelbta apie švartavimo vietų Šventosios uostelyje registraciją, birželio 3 d. jau buvo užregistruoti 5 laivai.

Reikėjo įstatymo pataisos

Normatyviniai teisės aktai dėl Šventosios uosto atstatymo pradėti rengti 2006 m. Priėmus Šventosios uosto įstatymą, 2007-2008 m. rengti poįstatyminiai aktai dėl laivybos, uosto naudojimo taisyklių.

Apie tai, kad bus įgyvendinamas didysis Šventosios uosto atstatymo projektas, preliminariais apskaičiavimais galintis kainuoti per 53 mln. eurų, ir kad jis bus iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos (ES) lėšomis, kalbama jau seniai. Įrengusi Šventosios uostą Lietuva įvykdytų ES rekomendaciją jūros pakrantėje kas 50 km turėti užeigos uostelį, kuriame galėtų prisiglausti mažieji laivai.

Pernai vasarą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovui Eugenijui Gentvilui šovė į galvą mintis, kad nėra ko laukti, kol bus pradėtas didysis projektas, jeigu jau dabar galima padaryti taip, kad mažieji laiveliai galėtų švartuotis Šventosios uoste.

Norint tai pasiekti reikėjo pakeisti Šventosios jūrų uosto įstatymą taip, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai būtų pavesta vykdyti Šventosios valstybinio jūrų uosto direkcijos funkcijas. Pataisa Seime buvo įregistruota 2009 m., tačiau metus nebuvo judinama, kol pagaliau 2010 m. gruodžio 9 d. Seimo narių dauguma balsavo už tai, kad tokia pataisa būtų padaryta.

"Prisimenu, pernai rugpjūčio 3 d. pasakiau, kad reikia imtis darbų, ir per 10 mėnesių jie padaryti. Niekas kitas to nebūtų padaręs, jeigu Uosto direkcija nebūtų ėmusis atsakomybės ir, žinoma, nebūtų skyrusi tam lėšų", - mano Klaipėdos uosto direkcijos generalinis direktorius E. Gentvilas.

Investuoti 4 mln. Lt

Pernai gruodį Uosto direkcija paskelbė viešųjų pirkimų konkursus dėl Šventosios uosto valymo ir krantinių pritaikymo mažiesiems laivams švartuoti. Sutartys dėl šių darbų atlikimo pasirašytos šiemet vasarį. Pasak Uosto direkcijos direktorės Šventosios uostui Airdos Čėsnienės, per labai trumpą laiką buvo padaryta labai daug. Uosto įplauka išvalyta iki 3 m gylio, o prie krantinių - iki 2-2,5 m.

Rytinėje krantinėje įrengta 30 vietų laivams iki 10 m ilgio švartuoti, o vakarinėje krantinėje - 42 vietos laivams iki 12 m ilgio, pasirūpinta elektra, geriamuoju vandeniu, dušais, sanitariniais mazgais, pastatytas slipas laivams pakelti ir nuleisti.

Valymo darbai kainavo iki 1 mln. Lt, krantinių pritaikymo - 2 mln. 680 tūkst. Lt. Sutartys buvo pasirašytos su 10 proc. užsakovo rezervu, tačiau jo neprireikė. Žinoma, buvo pridėtinių išlaidų, susijusių su krantinių apžiūromis, įregistravimu, slipo, vaizdo stebėjimo kamerų įrengimu, bujų pastatymu, grunto biocheminiais tyrimais ir kt. Taigi Šventosios uostui per pirmą etapą Uosto direkcija išleido apie 4 mln. Lt, nors buvo numačiusi 4,3 mln. Lt.

Žada daugiau krantinių

Žinoma, karu su pirmojo etapais darbais buvo daromi ir didžiojo Šventosios uosto atstatymo projekto dokumentų parengimo darbai, turint omenyje ir poveikio aplinkai vertinimą, ir inžinerinį geologinį kartografavimą, pradėtos detalaus planavimo procedūros, bus rengiamas ir techninis projektas. Pasak A. Čėsnienės, šitie popieriniai darbai kainuoja ne mažiau nei dabar investuota per pirmąjį etapą.

Suprantama, pinigai, išleisti per pirmąjį etapą, mažins didžiojo projekto išlaidas. Pavyzdžiui, nebereikės iš naujo atlikti biocheminių tyrimų, sudėtų pontonų niekas neardys ir t. t.

Nelaukdama europiniais pinigais finansuojamo projekto Uosto direkcija ketina Šventojoje atverti dar daugiau naujų krantinių, be tų, kurios jau padarytos, t. y. sutvarkyti visą rytinę krantinę iki galo ir pritaikyti ją laivams švartuoti. Uosto vadovas jau davė nurodymą savo darbuotojams rengti veiksmų planą, tačiau yra vienas "bet" - dar negautas steigėjo, t. y. Susisiekimo ministerijos, sutikimas. Paprasčiau pasakius, tų darbų bus imamasi tik tada, jeigu jiems bus leista skirti pinigų. "Darbų mūsų laukia dar labai daug. Tai, kas jau padaryta, yra tik pradžios startas", - sako A. Čėsnienė.

Įvestas aptarnavimo mokestis

Šventosios uosto rinkliavos jau buvo patvirtintos prieš kelerius metus. Kadangi jos buvo visiškai mažos ir ekonomiškai nenaudingos, Uosto direkcija buvo parengusi Vyriausybės nutarimo bei susisiekimo ministro įsakymo projektus dėl rinkliavų Šventosios uostelyje, tačiau jie nebuvo priimti. Tad šiandien galioja dar 2008 m. susisiekimo ministro patvirtintos taisyklės. Tačiau Uosto direkcijos generalinio direktoriaus įsakymu Šventosios uoste įvestas aptarnavimo mokestis.

Pagal ministro įsakymą, nuo 6 iki 10 m ilgio laivo paros rinkliavos mokestis - 60 centų, o aptarnavimo mokestis - 29,41 Lt. Taigi norint parą laikyti laivą Šventojoje reikės sumokėti 30 Lt.

Uosto direkcijos rinkodaros ir administracijos direktorius Artūras Drungimas mano, kad šiandien laivelio laikymo ant vandens pasiūla neatitinka paklausos. Pasak jo, priešingai nei Nidos uostas, Šventoji turėtų būti laivų sandėliavimo uostas, kuriame žmonės laikytų savo laivelius ant vandens.

Įkainis už nuo 6 iki 10 m ilgio laivo laikymą Šventosios uoste mėnesį - 350 Lt, tačiau numatytos nuolaidos. Jeigu dėl laivų laikymo bus pasirašytos sutartys su Uosto direkcija ilgesniam nei dviejų mėnesių laikotarpiui, bus taikomos 20 proc. nuolaida pirmam to paties savininko laivui, o antram ir kitiems to paties savininko laivams numatyta 30 proc. mėnesio įkainio nuolaida. "Manome, kad esame konkurencingi kitų uostelių, tiek Pilies Klaipėdoje, tiek Nidos atžvilgiu, nes visų įkainiai yra daugmaž panašūs, bet jie nenumato tokių nuolaidų, tad tikimės, kad mūsų uostu bus naudojamasi", - sakė A. Čėsnienė.

Srovės buvo modeliuojamos

Yra skeptikų, manančių, jog be reikalo buvo pradėtas pirmas Šventosios uostelio atstatymo etapas, nes esą po geresnio štormo rudenį visa ta pagilinta įplauka vėl bus užnešta smėliu.

A. Čėsnienė sako, jog darbai nebuvo daromi be reikiamo pagrindimo. Jos teigimu, buvo atliktas srovių modeliavimas ir nustatytos potencialios nešmenų kaupimosi vietos, kurios buvo išvalytos labiau nei kitos. Atliktos studijos išvadose rašoma, kad esant 24 audringoms dienoms per metus užnešimų nebus dvejus metus. Jeigu audringų dienų būtų daugiau, tada galimas užnešimas.

Direktorė Šventosios uostui sakė, kad jūrinėje dalyje esančią kranto liniją bus bandoma šiek tiek apsaugoti minimaliomis tvirtinimo priemonėmis. Anot E. Genvilo, ir Klaipėdos uoste atliekami valymo bei gilinimo darbai nuo užnešimų nėra apsaugoti 100 proc. Pasak jo, tuo tikslu su rangovais yra sudarytos vadinamosios budinčios sutartys. Žinoma, didžiulės liūtys ir potvyniai per Šventosios upę gali prinešti sąnašų, tokiu atveju rangovai, tikimasi, operatyviai atliks valymo darbus.