"Vakarų ekspresas" jau rašė, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija užsimojo jau kitų metų birželio 1 d. Šventosios uostelyje švartuoti laivelius prie krantinių. Jiems numatoma 60-70 vietų. Tačiau jeigu Seimas nepriimtų reikiamo įstatymo pakeitimo, Uosto direkcija planuojamų darbų daryti Šventosios uoste negalėtų.
Nori valdyti ilgiau
Uosto direkciją jau pasiekė gera žinia, kad Seime svarstomas Šventosios valstybinio jūrų uosto įstatymo pakeitimo projektas, o išvadų rengėju paskirtas Seimo Ekonomikos komitetas. Direkcija netgi jau gavo ir išvadų projektą. Jame nurodyta, kad Klaipėdos uosto direkcijai pavedama vykdyti Šventosios uosto direkcijos funkcijas iki 2012 m. sausio 1 d.
Direkcija siūlo pastarąją datą nukelti iki 2016 metų sausio 1 d. Vienas iš pagrindinių jos argumentų - šiuo metu valstybės vykdoma politika nedidinti valstybės įmonių skaičiaus, kitas - techninės dokumentacijos rengimo bei kiti parengiamieji darbai jau įsibėgėję, juos atlieka Klaipėdos uosto direkcijos specialistai.
Pasak Klaipėdos uosto direkcijos direktorės Šventosios uostui Airidos Čėsnienės, 2012 m. sausio 1 d. iškiltų begalė klausimų dėl darbų perdavimo. Be to, tiek techninės dokumentacijos, tiek statybos darbų projektai numatomi iš dalies finansuoti ir Europos Sąjungos lėšomis. Manoma, jog naujai įsteigtas juridinis asmuo nebūtų pajėgus kompetentingai, be kita ko ir finansiniu požiūriu, įgyvendinti projektų, nes jam reikėtų turėti ir savų lėšų. Pasak Klaipėdos uosto direkcijos generalinio direktoriaus Eugenijaus Gentvilo, naujai įsteigta valstybės įmonė Šventosios uosto direkcija iš karto turėtų turėti bent 2 mln. Lt, kad galėtų tęsti parengiamųjų darbų finansavimą. Anot jo, tokiu atveju valstybė turėtų dotuoti naują įmonę.
Klaipėdos uosto direkcijos argumentai pateikti Susisiekimo ministerijai, kad ji šį siūlymą pristatytų Seimo Ekonomikos komitete.
Pasieniečiai nori posto
A. Čėsnienės teigimu, Šventosios uostu domisi buriuotojai, buvo atvykęs ir Būtingės naftos terminalo direktorius. "Jie išsako savo pageidavimus ir poreikius, mes juos išklausome ir atsižvelgsime rengdami techninį projektą", - sako direktorė Šventosios uostui.
Iškyla būtinybė Šventojoje steigti pasienio kontrolės postą. Pasak A. Čėsnienės, kol kas pavyko susitarti, kad per pirmąjį Šventosios uosto atstatymo darbų etapą, t.y. kitų metų vasarą, pasienio kontrolės postas dar nebus steigiamas, tai bus padaryta įgyvendinant kitą etapą.
Pasak E. Gentvilo, pasieniečiai nuolatos budi Palangos oro uoste ir, esant reikalui, tarkime, atplaukus kokiai nors jachtai iš Rusijos, jie galėtų bet kada atvykti į Šventąją.
Būtingės naftos terminalas pageidauja didesnio gylio - pačioje įplaukoje į uostą jis turėtų būti iki 8 metrų. Būtingės naftininkai norėtų, kad darbai būtų atlikti kuo greičiau ir Šventosios uostas pradėtų veikti. Dabar Būtingės naftos terminalą aptarnaujantiems laivams keisti įrangą tenka plaukti į Klaipėdą, dėl to gaištama daug laiko. Todėl norima, kad kaip galima greičiau Šventojoje būtų pradėti terminalo laivų aptarnavimo darbai. Be to, pasak A. Čėsnienės, rengiant Šventosios uosto detalųjį planą ir techninį projektą, reikės numatyti ir Būtingės terminalui reikalingus statinius.
Rašyti komentarą