Šventosios uostas atgims šiemet

Jau rašėme, kad laivybos sezonas paprastai trunka iki rugsėjo 15-osios, tad Uosto direkcija svarstė, ar verta vėl gilinti Šventosios uostą, kurio įplaukos kanalas buvo užneštas birželį - prabėgus tik 10 dienų po oficialaus jo atidarymo.

Antradienį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija informavo, kad sudaryta komisija išanalizavo faktorius, turėjusius įtakos Šventosios įplaukos kanalo užnešimui. Nustatyta, kad viena iš priežasčių buvo nebūdingos meteorologinės sąlygos - vyravo šiaurės, šiaurės vakarų vėjai, vėjo gūsiams pasiekus 14 m/s susiformavo 1,5 m bangos, todėl nuslinko dalis sukaupto grunto.

Dalį atsakomybės dėl įvykusio įplaukos kanalo užnešimo prisiėmė rangovas Latvijos įmonė BGS, kadangi laikiną grunto kaupimo vietą buvo suformavęs ne pagal projektinę dokumentaciją. Dalį atsakomybės prisiėmė ir Uosto direkcija, nes neužtikrino pakankamos sutarties vykdymo kontrolės - raštu nenurodė rangovo darbų trūkumų sutarties vykdymo metu, tad it nepavyko įrodyti visų rangovo padarytų defektų.

Pagal Uosto direkcijos specialistų atliktų batimetrinių matavimų duomenis, liepos 15 d. buvo parengta techninė užduotis dėl Šventosios uosto projektinio gylio atstatymo - numatyta išvalyti 11 423 kub. m smėlio. Jis bus kaupiamas praplėstoje laikinoje grunto kaupimo vietoje į pietus nuo pietinio molo.

Darbus rangovas planuoja atlikti per dvi savaites, jei bus palankios oro sąlygos. Jis įsipareigojo artimiausiu metu mobilizuoti darbams vykdyti būtiną techniką.

Pusę užnešto grunto rangovas pašalins savo sąskaita, už kitą pusę Uosto direkcija sumokės rangos sutartyje nustatytais įkainiais. Preliminariai teigiama, kad atlikus šiuos darbus nebus panaudota pradinėje sutartyje su rangovu numatyta lėšų suma - 1,3 mln. Lt.

Tuo pačiu metu bus vykdomi laikinos grunto kaupimo vietos šlaito stabilizavimo, planiravimo darbai, kad jis taptų nuožulnesnis. Taip pat bus stebima, ar sukauptame grunte, kurio dalį planuojama naudoti Šventosios paplūdimiams, esantiems į šiaurę nuo uosto, pamaitinti, nėra likę sprogstamųjų medžiagų.

Žinia, birželio pabaigoje dalis Seimo narių kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydami ištirti Šventosios jūrų uosto statytojų ir projektuotojų veiksmus bei pareikalauti jų materialinės atsakomybės. Padėtimi susidomėjo ir Seimo Antikorupcijos komisija.