Šventosios uostas - smėlio pilis?

Susipažinęs su minėtajai tarybai pristatyta uosto išvystymo koncepcija, ministras tvirtino, jog Šventosios uostas turi būti pradėtas atstatyti tik gavus Europos Sąjungos (ES) paramą ir tik tada, kai Palangos savivaldybė parengs bendrą kelių sutvarkymo planą. Tačiau, pasak jo, tam reikia ruoštis jau dabar.

Pirmiausia molai

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, atliekanti ir Šventosios uosto direkcijos funkcijas, į prioritetinių objektų, kuriems galėtų būti naudojama ES parama, sąrašą įtraukė ir Šventosios uosto atstatymą. Jam reikėtų apie 200 mln. litų.

"Akivaizdu, kad gilinti Šventosios uosto akvatoriją nepastačius molų yra valstybės pinigų švaistymas, nes po kiekvienos audros ją reikėtų vis gilinti ir gilinti bei mokėti milijonus litų. Pastačius molus ir išgilinus akvatoriją būtų galima kurti visus kitus infrastruktūros objektus - krantines, kavines, takelius ir taip toliau. Ateinančiu finansiniu laikotarpiu 105 milijonai litų molams galėtų būti numatyti iš ES pinigų, o visiems kitiems reikalams reikėtų orientuotis ir į valstybės, ir vietinį biudžetą, ir į privačius pinigus", - sakė ministras.

Šventosios uosto gilinimo darbai, preliminariais skaičiavimais, kainuotų apie 64,6 mln. Lt.

"Projektas įdomus ir, ko gero, svarbus visai Europai, turint omenyje vandens turizmo plėtrą. Manau, pradėjus darbus galbūt bus galima kreiptis į ES ir dėl papildomo finansavimo", - sakė susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas.

Atstačius Šventosios uostą būtų įvykdytas vienas iš ES reikalavimų - uosteliai jūros pakrantėje turi būti kas 50 jūrmylių, kad buriuotojai esant reikalui galėtų pasislėpti.

Graži vizija

Minėtos koncepcijos rengėjai iš UAB "Sweco Lietuva" mano, kad uostelis galėtų veikti panašiu principu, kaip Klaipėdos pilies uostas - galėtų būti išnuomotas koncesijos sąlygomis. Jie atliko ir rinkos analizę. Tvirtinama, kad Šventojoje galėtų būti aptarnaujama 60 proc. visų šalyje registruotų jachtų.

Pasak "Sweco Lietuva" vyriausiojo architekto Mindaugo Pakalnio, koncepcijos esmė - uostas turi būti integruotas į miestelį. Jis turi tapti kvartalu su viešosiomis erdvėmis, į kurį lengvai patenkama. Dabar Šventosios miestelis yra nesutvarkytas, jame daug apleistų statybų. Didžiausi traukos centrai - bažnyčia ir beždžionių tiltas, tad gyvenvietei reikia daugiau atrakcijų. Viešoji erdvė galėtų būti formuojama prie buriavimo mokyklos. Traukos centru esą galėtų tapti ir kapitono namas.

Į uostą pietinėje dalyje būtų patenkama iš Jūros gatvės, šiaurinėje - iš pėsčiųjų tako. Senasis molas išliktų kaip paveldo vertybė, šalia būtų statomas naujas. Tilteliais nuo jo būtų galima patekti ir ant senojo molo. Pats molas būtų aptvertas turėklais, ant jo būtų pėsčiųjų takas, žiemą nuimamos pavėsinės, suoliukai su didesniais atlošais, kurie sustabdytų vėją nuo jūros. Ties molo lūžio vieta, kuri būtų sutvirtinta poliais, galėtų būti pastatyta kavinė.

Ūkinė uosto zona būtų šiaurinėje dalyje. Pietinėje uosto dalyje būtų komercinė teritorija, automobilių stovėjimo aikštelė, bet ne plikas asfaltas, o su želdiniais. Marina būtų 1,30 m virš Baltijos jūros lygio su dviem terasomis. Antroje, aukštesnėje, terasoje galėtų įsikurti komercinės struktūros. Marinos vakarinėje dalyje būtų įrengta apžvalgos aikštelė.

Pristatant koncepciją Šventosios uosto plėtros tarybos narys Vaclovas Petkus pažymėjo, kad vandens lygis uoste svyruoja ir pakyla iki 1,7 m. Tada net senojo molo nesimato. Jo manymu, viskas - ir suoliukai, ir trinkelės - gali būti nunešti. Kitas dalykas - per žiemą būna užnešami visi takai, kažin ar laikytų trinkelės. Tačiau projektuotojai aiškino, kad Belgijoje yra tokie takai ir jie puikiausiai atlaiko.

Pasak architekto, dvi didelės teritorijos tarp uosto ir miesto centro būtų patrauklios verslui. Projekto rengėjai apskaičiavo, kad Šventojoje galėtų atsirasti 50 tūkst. kv. m nekilnojamojo turto, į teritoriją esą ateitų 100 mln. Lt investicijų.

Pasak rengiant koncepciją dalyvaujančio profesoriaus Vytauto Paulausko, Šventosios uoste turėtų būti galimybė įplaukti nedideliems kruiziniams ir ro-ro laivams.

Viena savivaldybė nepatemptų

Koncepcijos rengėjų manymu, įgyvendinant Šventosios atgaivinimo projektą aktyviai turėtų prisidėti ir Palangos savivaldybė. Ji galėtų sutvarkyti Šventosios upės pakrantes, keturias viešąsias erdves prie pėsčiųjų tako. Akcentuota, kad būtina sutvarkyti aplinką prie skulptūros "Žvejo dukros". Prie jos galėtų būti įrengtas kopų parkas. Reikėtų sutvarkyti ir patį skulptūros kalnelį, kopose įrengti geresnius takus, kurie galėtų būti apšviesti. Šiauriau uosto pakrantėje galėtų būti įrengtas pakrantės parkas su pažintiniu taku.

Palangos meras Šarūnas Vaitkus sakė, kad savivaldybę tenkina pristatyta koncepcija. Jis patikino, kad savivaldybė gali parengti techninius projektus ir suderinti, tačiau visų statybos darbų viena ji nepatemps.

Visgi Uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus pabrėžė, kad labai svarbu, jog Šventosios išvystymo procese dalyvautų ir Palangos savivaldybė, nes pastačius tik molus ir krantines uostas nefunkcionuos. Jo atstatymo procesas yra tiesiogiai susijęs su gatvių, pėsčiųjų takų išvystymu - į jį turi būti patogu įvažiuoti ir ateiti.