Šventosios uostas - laikantis atsitraukimo politikos

Šiemet vasarį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovų susitikime su šventojiškiais dalyvavo ir buvęs susisiekimo viceministras Ričardas Malkevičius. Visų pirma jis - buriuotojas, antra, jo žmona iš Šventosios, o svarbiausia - jis prisimena pirmąjį planą, parengtą prieš 10 metų, kai buvo rengiamasi atstatyti Šventosios uostą. Tada buvęs Uosto direkcijos generalinis direktorius Valentinas Greičiūnas, netekęs šio posto, buvo paskirtas rūpintis Šventosios uostu ir tam buvo įsteigtas specialus etatas. Tiesa, tada mažai kas tikėjo, kad atstatymo darbų apskritai bus imamasi, nes sunku buvo įsivaizduoti, iš kur valstybė gaus tam reikalingus milijonus litų.

Tais laikais, pasak R. Malkevičiaus, nutiko negerų dalykų. Paskelbtoje uosto interesų zonoje, kurioje nebuvo galima vykdyti darbų, ėmė ir išdygo nuosavybė. Vadinamajame pirse arba pusiasalyje, kurį žadėta panaudoti laivams iš abiejų pusių švartuoti, pridygo privačių namų.

Užtat pusiasalis į Šventosios uosto ribas jau nepateko - labai brangiai kainuotų išpirkti jame nuosavybę. Sveikatos centro "Enegetikas" nameliai taip pat apeinami, koreguojant planą. R. Malkevičiaus manymu, dabartinė valdžia ir Klaipėdos uosto direkcija ir toliau laikosi atsitraukimo politikos. Anot jo, tokie dalykai Lietuvoje nutinka todėl, kad šalyje nėra valdžios perimamumo.

Nepilietiškumo pavyzdys

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas, paklaustas, ar ką nors Šventojoje ketina išpirkti dėl uosto atstatymo, atsakė: "Ne, mes turime galimybę to išvengti. O tie, kurie sukišo pinigus į pusiasalį, tegul dabar čiulpia nykštį. Tegu stovi tas jų laužas. Taip, jis tikrai kenkia uosto vaizdui, bet atleiskite - ar mes turime jį išpirkti, jeigu tai ne mūsų problema?"

Pasiteiravus, kaip atsitiko, kad Šventosios uosto zonoje atsirado privatūs nameliai, R. Malkevičius atsakė: "1999 metų pabaigoje mes sąmoningai paskelbėme rezervinę teritoriją. Ji buvo didesnė nei 75 ha. Buvo parengtas planas, pavaizduotas uostas. Palangos savivaldybė buvo įspėta, kad neplėtotų tos teritorijos. Tačiau ji laikėsi kitokios politikos. Ant pirso, uosto rezervinėje teritorijoje, kažkokiu būdu atsirado pastatai. Mano žiniomis, Valentinas Greičiūnas tada susiėmė už galvos, nes prieš tai sklypas buvo tuščias. Manyčiau, kad tai padarė nesąžiningi politikai todėl, kad kažkas norėjo pasišildyti letenėles. Vadovautasi logika - "man nesvarbu, kaip jūs su tuo uostu žinositės, pasistatau pastatą, jį brangiai nuomosiu, nes čia plauks laivai." Suprantu norą imtis verslo, bet argi galima taip daryti? Tai absoliutaus nepilietiškumo pavyzdys. Taip, tai nutiko prieš 10 metų, tačiau padarytas kvailas sprendimas gali kenkti ir 100 metų."

Gudručiai

Visiškai netoli pusiasalio yra dar vienas vadinamasis laužynas - buvusios žvejybos ūkio dirbtuvės, kurios buvo patrauktos į šoną maždaug 1991 metais. Tuos pastatėlius nusipirko trys žmonės, susidėję pinigus, o turtas buvo užrašytas vienam. Pastarasis mirė, tad dabar didelė problema. Šventojiškiai neįstengia to laužo atsikratyti.

"Tie sandėliai, į kuriuos šventojiškiai eina šlapintis, sugriuvę, išvirtę, bet yra dviejų vyrukų nuosavybė. Tai senajame uoste buvusio žvejų ūkio pastatai. Jie neįtraukti į uosto teritoriją iš baimės, kad juos jau kažkas nupirko. Kyla klausimas, o kodėl juos pardavė? Manau, visada atsiranda žmonių, norinčių pasipinigauti valstybės sąskaita. Blogiausia, kad visuomenėje jie laikomi gudriais. Bet jie juk vagia pinigus, kas kad ne iš mūsų kišenės, vagia mūsų viešus pinigus, kuriuos sumokame mokesčiais", - sakė buvęs susisiekimo viceministras.

Šventoji taptų Visbiu?

R. Malkevičius sako, kad atstačius Šventosios uostą į jį plauktų laiveliai iš visos Baltijos jūros. Anot jo, šventojiškių naudą būtų net sunku pamatuoti. Atsirastų didelis turistų srautas, vadinasi, uždirbtų viešbučiai. Jo manymu, tada Šventojoje lankytųsi kitokie turistai. Dabar dažniausiai poilsiautojai apsigyvena būdelėse, kuriose nėra sanitarinių sąlygų, valgo rūkytą žuvį, geria alų - štai ir visas jų poilsis, ir visa kultūra. O kai atvyks daug žmonių, ir ne vien tik iš Lietuvos, bet ir iš visų Baltijos valstybių, atsiras ir visai kitokių interesų.

R. Malkevičius tiki, kad verslas šiame mieste atsigautų, tik reikėtų iš pat pagrindų peržiūrėti visą Šventosios koncepciją. Anot buvusio susisiekimo viceministro, turėtų dominuoti ne būdelės, ne sandėliukai, paversti restoranais, o nebūtinai prašmatni, bet tvarkinga infrastruktūra. Pasak jo, turėtų iš peties padirbėti Palangos urbanistai.

Atstatytas uostas duotų naudos visai Lietuvai. Juk kalbama apie tai, kad jame galėtų švartuotis ir mažieji keltai. R. Malkevičius mano, jog tuo, kiek naudos šaliai duoda tokie uosteliai, būtų galima įsitikinti anoje Baltijos jūros pusėje - kad ir Švedijos Visbio uoste. Pasak jo, po 10 metų Šventoji taptų visiškai kitu miestu, tik reikėtų dar nuo Darbėnų nutiesti geležinkelį.

"Dabar žengtas labai nedrąsus žingsnelis stengiantis atstatyti uostą. Šventosios bendruomenė turėtų padėti ir nestabdyti, bet ne, jau žvejai dejuoja, kad reikės mokėti už uoste stovintį laivą, nes dabar jie nemoka. Bet jie gi gali ir toliau pliaže išsitraukti valtis ant kranto, jeigu nenori mokėti", - sakė R. Malkevičius.