Šventojiškių norai nesutelpa į uosto teritoriją

Iki šių metų vasaros bus padaryti tik nedideli darbai pritaikant dalį Šventosios uosto mažiesiems laivams švartuoti - jų galėtų tilpti apie 80. Bus investuojama apie 4,3 mln. Lt. Pirmojo etapo projektavimo darbai jau pradėti ir turėtų būti baigti balandį, o statybos darbai privalo būti pabaigti iki birželio 1-osios. Bus statomi pontonai prie dviejų krantinių. Kovo pirmoje pusėje bus pasirašyta sutartis ir dėl akvatorijos valymo darbų atlikimo.

O didžiojo Šventosios uosto atstatymo projekto, kurį planuojama įgyvendinti 2016 m. vasarą, preliminari kaina, pagal ispanų atliktą galimybių studiją, - apie 180 mln. Lt. Šis projektas bus finansuojamas ir Europos Sąjungos (ES) lėšomis. Jį įgyvendinus Šventojoje galės švartuotis apie 500 laivų.

Vėl nepatenkintas

Priminsime, kad užsitęsus ginčams ir teisminiams procesams su sveikatos centru "Energetikas", nuspręsta tiesiog apeiti jam priklausančius poilsinius namelius neįtraukiant jų į uosto teritoriją ir koreguojant detalųjį planą. Klaipėdos uosto direkcijos direktorė Šventosios uostui Airida Čėsnienė šventojiškiams, kurie klausė, ar "Energetikas" nebetrukdys uostui, sakė, kad bus bandoma apeiti vadinamąją baltąją dėmę ir neprisiliesti prie jo teritorijų.

Tačiau "Energetikas" ir toliau kiša pagalius į ratus. Palangos miesto savivaldybė šiomis dienomis nusprendė išduoti Uosto direkcijai sąlygų sąvadą, kad ši galėtų pradėti organizuoti Šventosios uosto detaliojo plano rengimą. Sveikatos centras tokį savivaldybės sprendimą apskundė teismui ir paprašė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. sustabdyti detaliojo planavimo procedūras. Tačiau teismas tolesnių procedūrų nesustabdė ir jos bus atliekamos.

Paklaustas, kokie dabar iškilo "Energetiko" interesai, E. Gentvilas prisipažino nežinąs, ir sakė, jog šis skundas su Uosto direkcija nesusijęs.

Susirinkime dalyvavę palangiškiai ir šventojiškiai tikino esą dar nebuvę nė vieno savivaldybės sprendimo, kurio "Energetikas" nebūtų apskundęs.

Siūlo plėsti ribas

Šventojiškiai susitikimo metu pageidavo atrakcionų parko, prašė išsaugoti du senus nuskendusius laivus, kurių "griaučius" galima pamatyti giedrą dieną, išspręsti menkaverčių namelių, vadinamų sovietine bambagysle, miške klausimą, statyti krantinę nuo farvaterio į šiaurę priešais "Energetiko" valdas, idant pliažas neatsidurtų uoste, ir t. t. Tad šio krašto gyventojų norai tokie, kad į planuojamo uosto teritoriją tikrai nesutelpa.

E. Gentvilas prašė šventojiškių bent jau iki šių metų birželio 1 d. nieko daugiau neprašyti ir akcentavo, kad Uosto direkcijai rūpi uostas, o į Palangos savivaldybės reikalus ji nenorinti ir negalinti kištis. Uosto direkcijos žinioje yra tik 23 nameliai, jie kol kas bus naudojami įvairioms reikmėms atstatant uostą.

A. Čėsnienė aiškino, kad uosto ribos yra nustatytos Vyriausybės nutarimu, jų plėsti nenumatoma, tad šiaurinėje dalyje krantinių statyti neplanuojama. Žmonės replikavo - koks gi tai būsiąs uostas su pliažu viduryje.

"Idėja plėsti uosto ribas gera. Bet jeigu mums sausumoje išplėstų ribas, susidurtume su įvairiomis problemomis, pavyzdžiui, su privačia nuosavybe, kurią reikėtų išpirkti. Esu įsitikinęs, kad vykdant šio etapo darbus ir iki 2015 metų nereikėtų nieko keisti. Paskui tą klausimą bus galima svarstyti. Jeigu visuomenė reikalaus, mes nebūsime prieš, tačiau tokius dalykus turi spręsti Vyriausybė", - sakė E. Gentvilas.

Žvejai nepatenkinti

Uosto direkcijos atstovams susitikimo su gyventojais metu teko aiškinti, kad senasis molas bus išsaugotas, kad naujasis bus statomas šalia, kad pinigų numatytiems darbams tikrai nepritrūks.

E. Gentvilas patikino, kad visų ES pinigų Lietuva tikrai nesugebėsianti panaudoti, liksiąs gal koks milijardas litų. Jis priminė susisiekimo ministro pasakymą, kad pinigų bus skiriama tiems, kurie pristatys parengtus projektus.

Tuo metu žvejai, išgirdę, kad Susisiekimo ministerijai jau nusiųstas derinti naujas Šventosios valstybinio jūrų uosto rinkliavų projektas, kuriame numatyta, jog už iki 6 metrų ilgio laivus per mėnesį turės būti mokama 300 Lt, o už ilgesnius - ir daugiau, liko nepatenkinti. Žinia, dabar jie jokių rinkliavų nemoka. A. Čėsnienė, paklausta, ar nenumatoma kokių nors lengvatų žvejams, atsakė, kad kol kas ne.

E. Gentvilas atkreipė dėmesį į tai, kad Šventosios uosto atstatymas Uosto direkcijai tikrai neatsipirks. Pasak jo, jeigu rinkliavos bus simbolinės, tai nebus iš ko net 4 darbuotojams, kurie turės rūpintis Šventosios uosto reikalais, išlaikyti.

"Šventosios uostas duos naudos šiam regionui - tiek Šventosios miesteliui, tiek Palangos savivaldybei, tiek visam pajūriui. O gal ir visai Lietuvai. Dabar buriuotojams, plaukiantiems iš Klaipėdos į šiaurę, Latvijos link, nėra kur sustoti, reikia plaukti į Latviją, kurioje pasipila marinos. Lietuva - pusiau laukinis kraštas: gražūs paplūdimiai, o laiveliui prisišvartuoti nėra kur. Manau, kad Šventosios uostas turi pasitarnauti ir Lietuvos prestižui", - sakė Klaipėdos uosto vadovas.