Pernai linija Klaipėda-Karlshamnas ro-pax laivais buvo pervežta daugiau nei 90 tūkst. keleivių, daugiau nei 40 tūkst. keleivių transporto priemonių ir daugiau nei 60 tūkst. krovininių vienetų, kurie sudarytų apie 1 100 km.
UAB Centrinis Klaipėdos terminalas priklauso koncernui "Achemos grupė". Naujo terminalo įrengimas valstybinėms institucijoms kainavo apie 160 mln. Lt. Terminalo infrastruktūrą, kuri kainavo apie 112 mln. Lt, įrengė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, tam buvo naudojamos ir jos, ir Europos Sąjungos (ES) lėšos. Terminalo operatorius į suprastruktūrą investavo apie 65 mln. Lt. Statant šį terminalą iš viso buvo įgyvendinami 7 projektai. Vienas jų - Baltijos pr. ir Minijos g. sankryža, kuri kainuos apie 20 mln. Lt, dar nebaigtas. Pasak CKT generalinio direktoriaus Benedikto Petrausko, šis terminalas buvo projektuojamas specialiai jį pritaikant tokiems kaip "DFDS Seaways" laivams.
Uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus vakar pasidžiaugė, kad pagaliau sukurta nauja infrastruktūra "įdarbinta", nepaisant ir sunkios geopolitinės situacijos, ir reikalavimų mažinti laivų kuro sieringumą. Klaipėdos uosto vadovas apgailestavo dėl bendros uostui nepalankios situacijos. Jo manymu, ES turėtų vadinamuosius sieros reikalavimus dar kartą įvertinti, nes ekologinių tikslų nepasiekiama, dalis krovinių vėl pradėta gabenti sausuma, o ne ekologiškiausia transporto priemone - laivais.
Bus išnaudojamas 80 proc.
CKT jau dirba apie 11 mėnesių. Per tą laikotarpį jame buvo aptarnauta apie 120 įvairių tipų laivų, įskaitant ir kelis kruizinius laivus. Terminalo pajėgumas buvo išnaudojamas tik iki 10 proc. Be abejo, tokia situacija netenkino. Pradėjus jame švartuotis "DFDS Seaways" keltams, terminalo veikla suaktyvės.
Neatmetama galimybė, kad per metus į CKT bus perkeltos ir kitos "DFDS Seaways" linijos, t. y. Vokietijos ir Danijos linijos, kurios kol kas liko Jūrų perkėlos terminale (JPT), pietinėje uosto dalyje. Tada, pasak B. Petrausko, CKT pajėgumas bus išnaudojamas 80 proc. Likę 20 proc. bus panaudojami arba "DFDS Seaways" veiklai plėsti, arba naujoms linijoms pritraukti.
CKT vadovo teigimu, ir toliau terminale bus aptarnaujami kiti laivai, tačiau pirmenybė, be abejo, bus teikiama linijiniams keltams.
Užvakar CKT buvo švartuojamas keltas "Athena Seaways", vakar - "Regina Seaways". Terminale vienu metu gali būti aptarnaujami trys laivai. Šiuo metu terminale prie krantinės jau kurį laiką stovi keltas "Kaunas Seaways" ir laukia "įdarbinimo". Birželio 29 d. į CKT atplauks šiemet pirmas kruizinis laivas, tą dieną bus ir keltas į Švediją, taigi vienu metu jau bus aptarnaujami du laivai.
Pasak AB "DFDS Seaways" generalinio direktoriaus Jono Nazarovo, CKT jau įgavo gyvasties. "DFDS Seaways" 14 metų dirbo TJP. Per tą laikotarpį DFDS į keltus, kurie plaukia iš Klaipėdos, investavo 250 mln. eurų. Situaciją jis palygino su tuo, kad naujas raudonas automobilis "Ferrari" buvo laikomas metaliniame garaže kažkur už miesto, o dabar perkeliamas į naują garažą ir į miesto centrą.
Naujame terminale, pasak jo, vaikiškų ligų dar yra, bet jos išgydomos.
B. Petrausko teigimu, naujajame terminale keltai bus aptarnaujami greičiau ir kokybiškiau nei senajame. Kol kas dar nežinoma, kaip greitai bus dirbama ir kiek dar liks terminale rezervo, tačiau aišku, kad terminalas turi plėtros galimybių.
Kas laukia jūrų perkėlos
Kas ateityje bus daroma 46 ha teritorijoje, kurioje dabar savo veiklą vykdo AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos ("Klasco"), taip pat koncerno "Achemos grupė" narės, padalinys TJP?
KELEIVIAI. Kelto "Regina Seaways" keleiviai CKT "rankove" išeina iš terminalo.
"Klasco" generalinis direktorius Audrius Pauža teigė, kad bendrovė jau užsakė studiją, kuri analizuoja visas galimybes, ką toje vietoje būtų galima daryti. A. Vaitkus mano, kad toji teritorija tikrai gali būti išnaudojama kur kas geriau negu iki šiol. Pasak jo, krovos terminalas duoda naudos uostui, jo naudotojams triskart daugiau nei keleivių terminalas.
Keleiviams centre geriau
A. Vaitkaus manymu, tai, kad ro-ro ir keleivių terminalas atsirado miesto centrinėje dalyje, yra gerai. Keleiviams nereikės ieškoti terminalo pietinėje miesto dalyje, kai bus baigta rekonstruoti Baltijos pr. ir Minijos g. sankryža, jiems bus labai neblogos galimybės išvažiuoti į pagrindinę automagistralę.
Pasak Klaipėdos vicemerės Juditos Simonavičiūtės, pagal miesto Bendrąjį planą, miesto dalyje, kurioje yra CKT, planuojamas dar vienas miesto centras su prekybos ir komercijos centrais.
Ji atkreipė dėmesį į, jos manymu, blogą pavyzdį, kad CKT jau veikia, o jam reikalinga Baltijos pr. ir Minijos g. sankryža dar nebaigta rekonstruoti. Pasak J. Simonavičiūtės, darbus ketinama pabaigti šiemet rugsėjį.
Kol kas laikinai išvažiavimui naudojamasi Dubysos g. Sąlygos gana sudėtingos, nors visi būtini ženklai yra sustatyti.
Naudodamasi tuo, kad CKT "įdarbinimo" paminėjimo šventėje vakar dalyvavo susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas, vicemerė bandė atkreipti jo dėmesį į tai, jog vienas miestas yra nepajėgus įgyvendinti visų planų, kad šis terminalas būtų itin patogus keleiviams ir krovinių vežėjams, turint omenyje Šilutės pl. ir Baltijos pr. sankryžos rekonstrukciją ir kt.
Viceministras teigė, kad tokie terminalai kaip CKT gerina valstybės įvaizdį ir juokavo, kad dabar keleiviams kelionė į Švediją sutrumpės. Pasak J. Nazarovo, realiai ji sutrumpės 15-20 minučių.
Ar bus naujų linijų?
Yra manančiųjų, jog statant šį terminalą milijonai litų išleisti vėjais, nes jis neduos apčiuopiamos naudos uostui. Neatsirado nei naujų linijų, nei naujų laivų, nei daugiau krovinių. Maždaug 2 mln. t krovinių iš vieno to paties uosto terminalo persikrausto į kitą.
A. Vaitkus nėra taip skeptiškai nusiteikęs. Jo manymu, jeigu toje 46 ha teritorijoje, kurią nuomoja "Klasco", atsiras nauji krovos terminalai, naudos ir uostui, ir valstybei tikrai bus.
Pasak B. Petrausko, Baltijos jūroje yra daug laivybos linijų, tačiau tokios, kuri norėtų šiandien ateiti į Klaipėdą, dar nėra. "DFDS Seaways" vadovas juokavo sakydamas, kad linijų iš Klaipėdos į Britų salyną ar Islandiją niekada nebus, nes neatsiras kas mokėtų už tokį koncertą. Tačiau, jo teigimu, teorinių galimybių, kad į Lietuvos uostą gali ateiti ir naujų linijų, yra.
Anot B. Petrausko, į naująjį terminalą pažiūrėti, kaip jis pastatytas, atvyksta kolegos iš kitų uostų. Neseniai lankėsi švedai, vokiečiai. Pasak jo, tokiam terminalui kaip CKT įsibėgėti reikia 2-3 metų. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad dabartinio CKT vietoje buvo gana apleista teritorija ir kad tai buvo pirmoji panaudota uosto rezervinė teritorija. Apie tai, kad ją reikia sutvarkyti, pradėta kalbėti prieš 11 metų. Pagaliau matomas rezultatas.
Rašyti komentarą