Susirūpinta nuskendusių laivų apsauga

Teigiama, kad šį objektą dar šiemet kovą aptiko Lietuvos saugios laivybos administracijos hidrografinis laivas "Varūna". [CITATA]

Pirma aptiko "Varūna"

Lietuvos saugios laivybos administracijos (LSLA) direktorius Evaldas Zacharevičius patvirtino, kad povandeninio laivo buvimo vietą aptiko "Varūna", kuri dirbdama jūroje ir matuodama gylius yra aptikusi jau ne vieną nuskendusi objektą.

Šiemet kovą "Varūna" išplaukė į eilinę ekspediciją ir aptiko radinį po vandeniu. Kadangi tada dar buvo ledukų, ji sonaro nuleisti negalėjo. Po kurio laiko laivas vėl išplaukė į ekspediciją ir, esant tinkamoms sąlygoms, nuleido sonarą. Tada ir buvo įsitikinta, kad tai tikrai povandeninis karo laivas. Koks konkrečiai, LSLA specialistai pasakyti negalėjo.

Duomenys apie radinius po vandeniu yra kruopščiai saugomi, mat paskelbus nors kiek tikslesnes jų koordinates, povandeniniai narai, vadinami juodaisiais archeologais, apiplėšia laivus pasiimdami iš jų trofėjus.

Užvakar žiniasklaidoje pasirodė pranešimas, kad būrys lietuvių entuziastų Baltijos jūroje ties Klaipėda šiemet birželio 26 d. surado povandeninį nacių karo laivą, nuskendusį 1941 m. Jis guli 38 metrų gylyje, yra 14 km nuo Klaipėdos, Nidos link. Tai esą yra laivas U-580, 1941-ųjų lapkričio 11-ąją nuskendęs pratybų metu po susidūrimo su senu laivu, vadinamuoju laivu taikiniu "Angelburg". Tada 12 įgulos narių nuskendo, 32 pavyko išsigelbėti.

Teigiama, kad 67 m ilgio ir 769 t sveriantį laivą jūroje aptiko dr. V. Vilkas su bendražygiais. Esą lietuviams jį surasti padėję lenkai su savo sonaru.

Surado ne tą

Klaipėdos universiteto (KU) Lauko praktikų ir ekspedicijų skyriaus direktorius Jūratis Liachovičius patvirtino, jog povandeninį laivą aptiko "Varūna", o iš kur V. Vilkas gavo duomenis apie to laivo buvimo vietą, sakė nežinąs. Jis yra 99 proc. įsitikinęs, kad tai ne U-580, nes apie tą laivą jau žinoma kelerius metus. Jį taip pat 2008-aisiais aptiko "Varūna", ir jis esąs visai kitoje vietoje, žymiai šiauriau nuo Klaipėdos.

Anot J. Liachovičiaus, po to U-580 narų buvo jau ne kartą apžiūrėtas, iš jo netgi ištraukti daiktai su vokiškais užrašais. Tai 100 proc. yra vokiečių laivas, o koordinatės atitinka U-580 skendimo vietą.

Pasak J. Liachovičiaus, vienintelis laivas, koks gali būti šiemet atrastas, yra taip pat vokiečių povandeninis laivas U-34, tad V. Vilkas esą apžiūrėjo būtent šį laivą.

J. Liachovičius pasakojo, jog U-34 nuskendo po susidūrimo su tenderiu "Lech", vokiečiai mėgino jį iškelti. Anot jo, detalių žinių apie šį laivą nėra, tačiau nurodomą laivo skendimo datą ir tą momentą, kai jis antrą kartą nuskendo, skiria tik dvi savaitės.

Pagal vokiečių nurodomas koordinates laivas U-34 turėjo būti nuskendęs maždaug per 3 jūrmyles į pietus nuo to taško, kur jis yra dabar. J. Liachovičius daro išvadą, kad vokiečiai, ko gero, mėgino ji pakelti ir parsitempti į Klaipėdą, tačiau dėl kažkokių nežinomų techninių priežasčių jis nuskendo antrą kartą.

J. Liachovičius pagal turimus istorinius duomenis sprendžia, kad Lietuvos vandenyse yra paskendę du vokiečių laivai U-34 ir U-580, abu po susidūrimo su savais laivais. Vokiečiai nurodo jų skendimo koordinates.

"Problema tik viena - plačiai paskelbtos nuskendusio laivo koordinatės gali sukelti didelių neigiamų pasekmių. Mes ne kartą susidūrėme su tokiais atvejais, kai naujai atrasti laivai yra, švelniai tariant, apiplėšiami", - sakė J. Liachovičius.

Nelenktyniauja

Tuo metu Klaipėdos universiteto (KU) profesorius Vladas Žulkus linkęs manyti, kad V. Vilko apžiūrėtas laivas gali būti U-580. Jis taip pat patvirtino, kad šį laivą atrado "Varūna".

Pasak profesoriaus, informaciją apie naujai atrastą laivą iš "Varūnos" jis gavo tuojau po Joninių. Ta pati informacija, matyt, pateko ir V. Vilkui.

"Jeigu nežinosi koordinačių, nežinosi tos vietos, tai ir neatrasi. Birželio 26-ąją mes irgi bandėme ten nardyti, bet neradome. Niekas jo specialiai neieškojo, nei vokiečiai, nei lenkai. Jeigu tai U-580, tai nėra toks radinys, kurio turėtų ieškoti pusė Europos", - sakė profesorius.

Pasak V. Žulkaus, Lietuvos vandenyse dar yra ir rusų povandeninis laivas, rastas prieš kelerius metus, gali būti, kad yra ir dar vienas rusų povandeninis laivas.

"Mes nelenktyniaujame, kas pirmas paners. Kur kas svarbiau, kad laivas liktų toks pats, koks buvo rastas pasinėrus pirmą kartą, kad nebūtų išvogtas ir apiplėštas. Svarbiausias dalykas - povandeninio paveldo apsauga. Dabar kas nori nardo, kas nori plėšikauja", - sakė profesorius V. Žulkus.

KU specialistai irgi ners prie naujai rasto laivo ir bandys identifikuoti, kokio tipo jis yra. Tada jis bus įtrauktas į registrą ir saugomas kaip visi kiti laivai. Pasak profesoriaus, pirmiausia radinį reikia apsaugoti, o tyrimai bus atliekami vėliau.

Įsipareigojo saugoti

V. Žulkus informavo, kad birželio 26 d. Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė pasirašė raštą, kuriuo kreiptasi į įvairias institucijas prašant kuo greičiau imtis apsaugos priemonių siekiant apsaugoti tą rajoną nuo nekontroliuojamų nardytojų.

V. Žulkus mano, kad jeigu naujas radinys bus paliktas be priežiūros, jis bus apiplėštas kaip ir daugelis kitų laivų.

Jo teigimu, visame pasaulyje yra saugomi povandeniniai objektai. Kiekvienas, norintis pasinerti prie kultūros paveldo objekto, turi gauti atitinkamą licenciją. Tokia tvarka esą turi būti taikoma ir Lietuvoje.

Lietuvos vandenyse yra keliasdešimt nuskendusių laivų, tačiau saugomų - nedaug, tik keletas. Su Kultūros paveldo departamentu šiuo metu vyksta aktyvus dialogas ir ruošiamasi pateikti mažiausiai 10 laivų sąrašą, kurie turėtų būti saugomi.

Pasak profesoriaus, Lietuva yra įsipareigojusi saugoti savo paveldą. 2006 m. ji ratifikavo Povandeninio kultūros paveldo konvenciją, tad privalo skirti ir lėšų, ir jėgų apsaugoti povandeninį paveldą, esantį Lietuvos teritoriniuose vandenyse ir ekonominėje zonoje.