Sunkmečio neprispaustoje KLASCO - investicijų planai

2010 metais koncernas uždirbo 87,5 mln. litų neaudituoto pelno. Pajamos sudarė 2,721 milijardo litų, užpernai jos buvo perkopusios trijų milijardų ribą, o 2008-aisiais - penkių milijardų. Koncerno dalis pernai sudarė 2,9 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto.

KLASCO kopia į viršų

"Skaičiai mažėjantys, tačiau leidžiantys turėti pelno ir mokėti mokesčius", - sakė "Achemos grupės" prezidentas Bronislovas Lubys.

Jo teigimu, viena iš pagrindinių mažėjimo priežasčių yra ta, kad pernai vasarą beveik nedirbo "Achema". Dėl per didelės gamtinių dujų kainos ne sezono metu gaminti trąšas neapsimokėjo.

Tuo tarpu KLASCO pajamos iš pagrindinės veiklos pernai sudarė 126,51 mln. litų, o 2009-aisiais jos buvo maždaug 10 milijonų mažesnės - siekė 115,63 mln. Lt. KLASCO, kurioje dirba 683 žmonės, yra didžiausia Klaipėdos uosto krovos kompanija, perkraunanti trečdalį visų uoste kraunamų krovinių - 10,3 mln. tonų.

"KLASCO dirba sėkmingai, darbuotojams užtikrinamas stabilus atlyginimas ir socialinės garantijos, vasarį dvejų metų laikotarpiui pasirašyta nauja kolektyvinė sutartis, mokami dividendai akcininkams, apie 25 mln. litų planuojama skirti šių metų investicijoms", - sakė B. Lubys.

Jo teigimu, aukštus atlyginimus koncernui pavyko išlaikyti nepaisant nelengvų metų. Pavyzdžiui, vidutinis mėnesinis dokininko darbo užmokestis siekia 3500-4000 litų neatskaičius mokesčių. "Achemoje" algos šiek tiek mažesnės - įmonei dirbant visu pajėgumu darbininkas vidutiniškai gauna 3177 litus per mėnesį neatskaičius mokesčių.

Plėtrai - dešimtys milijonų

KLASCO šiemet planuoja ir dešimtis milijonų litų atsieisiančias investicijas. Nors "Achemos" trąšų, kurios eksportuojamos daugiausia per Klaipėdos uostą, krova šiemet nebus didelė, tačiau tikimasi, jog nenutrūks ir dar plėsis sėkmingas bendradarbiavimas su baltarusiais.

Taigi numatyta šiemet investuoti į birių trąšų terminalo projektavimą. Statyba turėtų prasidėti 2012-aisiais. Bendra projekto vertė - 45 mln. litų.

Šiemet bus pradėta naujo trąšų sandėlio statyba.

20 mln. litų bus skirta baigti grūdų terminalo plėtrai. Ketinama spėti tai padaryti iki naujojo grūdų derliaus, t. y. vasaros pabaigos.

"Lietuva sėkmingai didina grūdų eksportą", - atkreipia dėmesį B. Lubys.

Tačiau trąšomis ir grūdais neapsiribojama - pasirašyta naudinga sutartis dėl metalų krovos. Krovos galimybes, ypač generalinių krovinių, turėtų praplėsti pradėtos rekonstruoti 7, 8 ir 9 krantinės.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija informavo ir apie KLASCO mintis statyti kogeneracinę jėgainę Naujojoje Uosto gatvėje 23. KVJUD rengia šio sklypo detalųjį planą, todėl sykiu panagrinėta situacija dėl jėgainės - priimta atrankos išvada, kad šiam objektui poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

Pasak KLASCO atstovo spaudai Edgaro Valecko, jokiuose artimiausių metų investiciniuose planuose šis projektas nėra numatytas, tiesiog kažkada išreiškus tokią idėją nagrinėtos galimybės.

Beje, kaip tik šių metų trečiąjį ketvirtį antroji 47 MW kogeneracinė jėgainė turėtų būti baigta "Achemoje".

"Paleisim, paeksploatuosim ir stabdysim", - neslėpė B. Lubys.

Net 102 mln. litų vertės projektui toks likimas numatytas todėl, kad dėl dabartinės mokesčių politikos patiems gamintis elektros energijos neverta.

Beje, kalbėdama apie investicijas "Achemos grupė" užsimena ne tik apie tai, kad neatsisakytų dalyvauti statant Klaipėdos uoste suskystintų dujų terminalą, bet ir apie idėją statyti savo. Tai galėtų būti nedidelis terminalas - iki 2 mlrd. kubinių metrų. Galimų investicijų dydis bei potenciali statybos vieta kol kas neatskleidžiami.