Sunkiausia pinigus įsiūlyti verslininkams

Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos grupės pirmininkas Petras Cirtautas tikina, kad naujuoju finansiniu 2014-2020 metų laikotarpiu Lietuvos uostamiestis finansinės ES paramos, skirtos žuvininkystės regionų vietos veiklos grupėms, tikrai gaus ne mažiau nei 2007-2013 metų laikotarpiu. Pasak jo, per pastarąjį laikotarpį sunkiausia paramą buvo išdalinti žuvininkystės verslininkams dėl gana sunkios jų padėties. Kitam laikotarpiui tikimasi parengti geresnę strategiją.

2008-aisiais įsteigta Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos grupė (KŽVVG) parengė Klaipėdos regiono žuvininkystės plėtros strategiją ir įvairiems projektams įgyvendinti 2007-2013 metų laikotarpiu gavo per 7 mln. Lt Europos Sąjungos (ES) finansinės paramos. Parama gauta 2011-aisiais, tačiau reali veikla ją skirstant prasidėjo 2012-aisiais. Pasak P. Cirtauto, paramos gavimo procesas žuvininkystės sektoriuje buvo gerokai vilkinamas - ilgai aiškintasi dėl įvairių niuansų, analizuotos taisyklės.

Šios paramos europinius pinigus buvo galima naudoti keturioms prioritetinėms kryptims: įvairiems visuomeniniams projektams, susijusiems su žuvininkyste; mažos žuvininkystės įmonės galėjo pasigerinti savo verslo sąlygas, pavyzdžiui, nusipirkti traktorių etc; susidaryti sąlygas imtis kitos veiklos; žvejybos konkurencingumui, žuvininkystės produktų vertei didinti, kas aktualu ir žvejams, ir žuvininkams, ir prekybininkams. Pasak P. Cirtauto, galima sakyti, kad parama buvo padalinta per pusę: viena dalis - visuomeniniams reikalams, o kita - žuvininkystės verslui.

Šiemet pavasarį KŽVVG jau penktą kartą paskelbė kvietimą teikti paraiškas ES 2007-2013 metų laikotarpio finansinei paramai gauti. Žinia, laikotarpis eina į pabaigą ir visi vykdomi projektai turi būti baigti iki 2015 metų rugpjūčio 1 d. Dar buvo likę apie 1 mln. Lt 300 tūkst. Lt nepaskirstytų pinigų, iš jų apie 90 proc. verslui skirtiems projektams. Beje, šiemet pavasarį ministerija verslui papildomai dar skyrė 214 tūkst. Lt.

P. Cirtauto teigimu, iš esmės pinigų likę tik verslui. Tai, ką buvo galima panaudoti Klaipėdos miestui, panaudota. Taigi ir uostamiesčio savivaldybė pasinaudojo tokia galimybe visuomeniniams projektams įgyvendinti ir iš KŽVVG gavo apie 1 mln. Lt. Tie pinigai skirti Danės upei valyti, aikštei prie Klaipėdos miesto simbolio burlaivio "Meridianas" sutvarkyti. Kitas iš įdomesnių visuomeninių projektų - istorinio laivo statymas. Jis statomas AB "Klaipėdos laivų remontas" nuomojamoje teritorijoje. Pagal projektą kitais metais juo jau turėtų būti plukdomi žmonės.

Kliūtis - 20 proc. susimokėti patiems

"Išdalinti paramą verslui sekasi labai sunkiai. Klaipėdoje mažos žuvininkystės įmonės europiniais pinigais domėjosi labai vangiai. Ėjome, siūlėme, diskutavome. Nuo praeitų metų vasaros pats siūlau imti tą milijoną litų, paramą žuvininkystei, bet norinčiųjų nedaug. Ko gero, taip yra todėl, kad verslininkai turi prisidėti 20 proc. savo pinigų ir iš karto susimokėti pridėtinės vertės mokestį, tad susidaro nemenka suma. Jeigu nori gauti 100 tūkst. Lt paramos, tai 20 tūkst. Lt turi pats prisidėti. Be to, penkerius metus nieko negali keisti. Silpniems žvejukams tai jau kliūtis, reikia imti paskolas. O ir dokumentaciją susitvarkyti be konsultanto paprastiems žvejams sunkiai sekasi. Konsultavomės ir su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, kvietėme atvykti jos atstovus žmonėms išaiškinti taisykles, kad tik būtų pasinaudota ta europine parama.

Manau, žuvininkystės sritis Klaipėdoje išgyvena ne pačius geriausius laikus, ir priekrantės žvejams tikrai nėra lengva. Vienas dalykas, daug ką sąlygoja sezoniškumas, be to, nėra sąlygų ką nors įkurti ir padaryti. Pavyzdžiui, Klaipėdoje nėra vietos kur įrengti akvariumus ir auginti lašišas. Tie, kurie pamatė perspektyvą, sugebėjo susitvarkyti dokumentaciją, tie juda. Buvo pateikusių ir pakartotinių paraiškų, bet tokių vienetai. Paprasto žvejo, dirbančio nuostolingai, perspektyvos miglotos. Lieka stipriausieji - kelios įmonės dirbančios Klaipėdoje", - pasakojo P. Cirtautas.

Rengs geresnę strategiją

Pastaruoju metu tebuvo gautos 8 paraiškos iš verslo krypties. Nors pinigų liko nedaug, P. Cirtautas abejojo, ar neteks skelbti dar ir šešto kvietimo. Būna, kad kartais pareiškėjai paskutiniu momentu atsisako paramos, nes neranda reikalingų lėšų. Finansinis laikotarpis eina į pabaigą, jau beliko tik pusė veiksmingų metų. Kitų metų vidury - viskas turės būti baigta. Taigi verslo pinigai liko pačiam finišui.

Nepaisant to, P. Cirtautas tikisi, kad visi projektai bus baigti ir visi paramos pinigai bus panaudoti. Dabar jau reikia rengtis kitam etapui - 2014-2020 metų finansavimo laikotarpiui. KŽVVG vėl turės parengti Klaipėdos žuvininkystės regiono plėtros strategiją. "Mes nepaleidžiame iniciatyvos. Pagal žuvininkystės sektoriaus finansavimą esame pirmi Lietuvoje. Tikimės parengti Klaipėdai geresnę strategiją, įtraukti rimtesnius dalykus, kad miestas kvepėtų žuvimis, o ne visą dėmesį skirtų tik butaforiniams statybiniams projektams", - sakė KŽVVG vadovas.