Sumokėjus žvejams, bus galima gelbėti paplūdimius

Praėjusį penktadienį Uosto direkcija septynioms priekrantės žvejybos įmonėms pervedė beveik pusę milijono litų - 488 tūkst. Lt. Tai kompensacija žvejams už tai, kad jie dėl uoste vykdomų darbų negalėjo žvejoti tris mėnesius. Pagaliau išeita iš užburto rato ir bus galima atlikti baigiamuosius išorinės uosto įplaukos kanalo dalies valymo darbus.

Vokietijos kompanija "Josef Mobius Bau-Aktiengesellschaft" išorinio uosto įplaukos kanalo valymo darbus už uosto vartų jūroje atliko pernai lapkritį, gruodį ir šiemet sausį. Pagal galiojančią tvarką, iš uosto išsiurbtą švarų gruntą privaloma pilti į jūrą netoli kranto, kad bangos išskalautų jį ir "maitintų" paplūdimius. Jis būna pilamas į jūrą ties Girulių ir Melnragės paplūdimiais. Dėl šios priežasties priekrantės žvejai tris mėnesius negalėjo žvejoti.

"Vakarų ekspresas" jau rašė, kad Susisiekimo, Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų atstovai labai ilgai nesusitarė, kas turi kompensuoti žvejams už sustabdytą verslą. Klaipėdos valstybino jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas buvo linkęs mokėti tik trečdalį reikalaujamos sumos, nes gruntas nurodytoje vietoje buvo pilamas ne Uosto direkcijos iniciatyva, o Aplinkos ministerijos nurodymu.

Visą tą laikotarpį, kol nebuvo mokama kompensacija, žvejai nesutiko nutraukti žvejybos ir neleido "Josef Mobius" toliau vykdyti baigiamųjų uosto įplaukos kanalo valymo darbų. Uosto vadovas, žvejų spaudžiamas, teisinosi, kad direkcija neturi jokio juridinio pagrindo, kuriuo remdamasi galėtų mokėti pinigus. Taigi susidarė uždaras ratas: kol žvejai nesutiko nutraukti žvejybos, tol nebuvo negalima vykdyti Aplinkos ministerijos nurodymo - išpurkšti išsiurbto grunto paplūdimiams "pamaitinti".

Juridinis pagrindas atsirado šiemet balandžio 28 d., kai susisiekimo ministras pasirašė įsakymą, kuriuo remiantis Uosto direkcijos 2010 metų pajamų ir išlaidų sąmatos uosto eksploatavimo išlaidų dalis buvo papildyta nauju punktu "Kompensacijos už nuostolius, patirtus netekus žvejybos galimybių".

Tiesa, valymo darbai uoste tuo laikotarpiu vyko, bet ne išoriniame įplaukos kanale, kurio smėlis tinka paplūdimiams, o tose vidinio įplaukos kanalo vietose, iš kurių iškastas gruntas plukdomas į dampingą jūroje, nes dėl tam tikro užterštumo paplūdimiams jis nėra tinkamas.

Uosto direkcijos Infrastruktūros ir plėtros direktorius Vidas Karolis informavo, jog į Klaipėdos uostą yra atplaukusi žemsiurbė, galinti paimti 5,5 tūkst. kub. m grunto. Kai tik ji baigs dirbti vidinėje kanalo dalyje, plauks į išorinę dalį. Tikėtina, kad ten reikės išsiurbti apie 150 tūkst. kub. m grunto. Vadinamosios kišenės, specialiai padarytos tam, kad neužsineštų kanalas, jau yra beveik pilnos, tad jeigu nebūtų atliekami jų valymo darbai, rudenį kiltų problemų.

Klaipėdos uosto kapitonas Viktoras Lukoševičius pasidžiaugė, kad uoste pasirodė tokia žemsiurbė ir kad bus atliekami išorinio įplaukos kanalo valymo darbai kaip prevencinė priemonė. Jis priminė uraganą "Erviną", kai Klaipėdos uoste dėl kanalo užnešimo buvo įstrigę 3 dideli laivai.

"Negalima laukti, kol ateis bėda, o paskui šaukti: "Gaisras", nes operatyviai jo užgesinti, t. y. išvalyti įplaukos kanalo, gali ir nepavykti", - sakė uosto kapitonas.