Sujudo dėl Klaipėdos uosto plėtros

Klaipėdos uosto apyvarta 2016 metais viršijo 40 mln. tonų ir krovos kompanijų plėtra esamoje uosto teritorijoje artėja prie galimybių ribos. Kyla pavojus, kad ją peržengus klientai ims žvalgytis į kaimyninius uostus. Pastaraisiais metais Klaipėdos uoste vietos kroviniai sudaro per 60 proc. apyvartos. Nors grūdų eksportuotojai naudojasi Liepojos grūdų terminalu, pagrindinis šalies pramonės produkcijos srautas gabenamas per Klaipėdą. Konkurencinį patrauklumą vietos pramonei bei užsienio klientams tikimasi išlaikyti 17 metrų uosto gyliu ir naujomis krovos teritorijomis.

Daug užduočių ir iššūkių

Vakar į Klaipėdą kartu atvyko susisiekimo ministras Rokas Masiulis ir aplinkos ministras Kęstutis Navickas. Su miesto meru Vytautu Grubliausku ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) generaliniu direktoriumi Arvydu Vaitkumi aptartas bendrųjų planų derinimas. Nuo šių ministrų nuomonės priklauso, kokią poziciją dėl uosto plėtros užims Vyriausybė.

Bendrąjį planą 25 metų plėtrai uostas pradėjo pusmečiu anksčiau nei miestas, ir šiuo metu visuomenei jau pristatytas Strateginio pasekmių vertinimo (SPAV) dokumentas, o miestas jį dar tik rengia. Tačiau dėl pastabų ir nebaigtų diskusijų uostas sutinka tempą pristabdyti ir procedūras baigti kartu su miestu iki metų pabaigos.

„Sutarėme, kad derinimo procesas turi būti glaudesnis, kad planai turėtų būti rengiami kartu, atitiktų miesto ir uosto interesus. Taip pat sutarėme kitą mėnesi organizuoti du miesto ir uosto darbo grupės posėdžius, į juos bus deleguoti Aplinkos ir Susisiekimo ministerijų atstovai. Laukia daug iššūkių. Ne kartą sakiau, kad uosto plėtra turi būti naudinga miestui. Atliekamas didelis darbas, dirba dvi institucijos, procesas sudėtingas“, – kalbėjo R. Masiulis.

„Aptarėme, kokios gali būti aplinkosauginės rizikos ir grėsmės, susidariau sąrašą užduočių, kurias turiu aptarti su specialistais. Buvo įvardyti teisinio reguliavimo dalykai. Esame pasirengę, kad būtų atsižvelgta į uosto, miesto ir valstybės poreikius“, – kalbėjo K. Navickas.

Kaip jau rašė „Lietuvos žinios“, Klaipėdos uosto SPAV išnagrinėta dabartinio uosto plėtra bei išorinio uosto jūroje įrengimas, keturi variantai. Pagal pirmąjį būtų didinamas vidinis uosto potencialas, antrasis numato papildomą uosto plėtrą, pietinėje dalyje supilant naują teritoriją Kuršių mariose, trečiasis – suformuojant naują teritoriją prie šiaurinio molo, o ketvirtasis – maksimali uosto plėtra, vystant ir pietinę, ir šiaurinę uosto dalis.

Miestas kels sąlygas

KVJUD vadovas A. Vaitkus kartoja, kad miesto interesai yra svarbiausi, bet pasisako už ketvirtąją alternatyvą, kuri garantuoja ir maksimalų gylį, ir plėtrą pietinėje dalyje bei atveria galimybę miestui įrengti valčių prieplauką.

Klaipėdos meras V. Grubliauskas, „Lietuvos žinioms“ anksčiau sakė, kad miestas nėra nusiteikęs net prieš vadinamojo išorinio uosto plėtros variantą, jeigu „būtų pasiūlyta gera kaina“. Bet rengiant uosto bendrąjį planą lygiagrečiai esą nekuriamas kompensavimo miestui mechanizmas. Po susitikimo su ministrais jis kalbėjo panašiai.

„Uostas yra valstybinės reikšmės objektas, tad turėtų būti sprendžiama pasekmių miestui suvaldymo problema. Neabejotinai tai bus ekonominės, aplinkosauginės, demografinės, struktūrinės ir psichoemocinės problemos. Pirmiausia turėtų būti aišku, kam valstybė apsisprendžia. Yra siekis, kad ir uostas, ir miestas pritartų tai pačiai plėtros alternatyvai, o bendrojo plano derinimas nebūtų kliūtis ją įgyvendinti. Iš to niekas neturėtų uždirbti, bet niekas ir neturėtų nukentėti“, – aiškino miesto poziciją meras.

V. Grubliauskas sakė užsiminęs, kad nei Baltijos prospekto sankryžų rekonstrukcija, nei pietinis aplinkkelis nėra tie objektai, kurie turėtų būti vertinami kaip kompensacija už kitą statomą objektą. „Dar nesame įgyvendinę visų susitarimų dėl SGD terminalo statybos. Pernykščio derliaus dovanos čia tikrai netinka“, – sakė V. Grubliauskas.

Vienas aktualiausių miesto infrastruktūros klausimų, pasirinkus bet kurį uosto plėtros variantą, – esamų jungčių su uostu būklė ir naujų kelių poreikis. „Situacija Klaipėdoje išskirtinė. Tokių transporto srautų kaip čia nėra niekur kitur. O infrastruktūra nepritaikyta tokioms apkrovoms. Pokyčių reikia tiek Minijos gatvės ir Baltijos prospekto sankryžai, tiek Šilutės plento ir Baltijos prospekto bei Baltijos ir Taikos prospektų sankryžoms. Tai ne prabangos, o beveik išgyvenimo klausimas“, – teigė V. Grubliauskas.