Stintų žvejyba - su džiaugsmu ir nerimu

"Euforija dar ir dabar nepalieka mūsų", - neslėpė Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila.

Pagal Žuvininkystės įstatymo pataisas, žvejai būtų netekę galimybės gaudyti žuvis priekrantėje iki penkių metrų gylio ir trijų kilometrų atstumu nuo pietinio bei šiaurinio Klaipėdos jūrų uosto molų.

Tačiau, anot žvejų, būtent iki penkių metrų gylio vyksta pagrindinė žvejyba ir esanti didžiausia žuvų įvairovė - stintos, plekšnės, otai, strimelės, sterkai, lašišos, šlakiai, menkės ir kt. Toliau jūroje būtų traukiamos tik menkės.

Priėmus pataisas, anot A. Bargailos, bedarbiais būtų tapę net 62 žvejybos įmonių atstovai, be to, apie gardžiavimąsi stintomis klaipėdiečiai būtų galėję pamiršti. Kai kurie žvejai netgi kalbėję, kad jei draudimas žvejoti mažesniame nei 5 metrų gylyje bus priimtas, jie iškart susikrausiantys lagaminus ir patrauksiantys Airijon.

Pasak A. Bargailos, šias pataisas bandė "prastumti" pramoginės žūklės propaguotojai, kurių esama apie 100 tūkstančių - arčiau kranto žuvis gaudantys žvejai jiems trukdo.

Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas įstatymo pataisas motyvavo tuo,jog toks žvejybos apribojimas būtinas, kad galėtų migruoti žuvys, būtų išsaugotos nerštavietės, būtų užtikrintas žuvų patekimas iš jūros į Kuršių marias.

Tačiau, anot A. Bargailos, dar pavasarį buvo suburti mokslininkai, kurie paneigė šį argumentą.

"Mes 20 metų šitaip žvejojome, ir dėl to nekilo jokių problemų", - sakė A. Bargaila, džiaugdamasis, jog ir dabar atsirado blaiviai mąstančių Seimo narių, kurie įsiklausė ir suprato žvejus.

Vis dėlto kai kurie žvejai tokį Seimo žingsnį, jeigu prezidentė ir nepareikštų veto, vertina tik kaip laikiną pergalę.

"Kol kas džiaugiamės, bet ar ilgai..." - abejojo bendrovės "Gero vėjo žvejams" savininkas Vytas Sekreckis.

Nerimą jam kelia ne tiek nedidelis sužvejotų stintų kiekis (beje, laimikis nedžiugino ir pernai), kiek tai, jog draudimo žvejoti arčiau kranto klausimas kas kelis mėnesius vis iškyla ir iškyla.

"Vis tiek kada nors "užrauks", - mano V. Sekreckis.

Anot jo, dėl tokio neužtikrintumo žvejai negali normaliai investuoti į verslą - gyvena nežinodami, kas bus rytoj, todėl baiminamasi pirkti naujus laivus ar įdarbinti daugiau žmonių. Žvejybinis laivas - ne pramoginis, tad nežinia, kur reikėtų jį dėti netekus galimybės žvejoti.

NENURIMO. Seimas išgirdo žvejus ir neuždraudė gaudyti žuvų jūroje iki penkių metrų gylio, kur paprastai žvejojamos stintos bei daugelis kitų žuvų, tačiau žvejams nerimą kelia tai, jog šis klausimas vis iškyla ir iškyla.

Eimanto CHACHLOVO nuotr.