Statybų darbai uoste atsilieka nuo grafiko

Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros ir plėtros direktorės Romos Mušeckienės, jeigu Uosto direkcija neragintų rangovų sparčiau dirbti, galimas daiktas, objektai nebūtų pastatyti laiku.

"Žinoma, neramu, kad praktiškai visus objektus uoste vėluojama statyti pagal numatytus grafikus. Mes matome problemų ir norime sutramdyti šį procesą. Svarbiausia, kad uoste vėluoja investicijos", - sakė Uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas.

Teks ilginti vamzdžius

Kaip vieną iš probleminių uoste šiuo metu statomų objektų R. Mušeckienė įvardino 66-67 krantinių, t. y. jūrų krovinių kompanijai "Bega" skirto naudotis antro pirso statybą. Sutartis dėl darbų, kuriuos planuota baigti šiemet, atlikimo su rangove pasirašyta pernai rugsėjį. Tačiau šiemet liepos pradžioje darbų tebuvo atlikta tik apie 29 proc., ir jų vertė, apytikriais apskaičiavimais, - apie 15 mln. Lt, kai tuo tarpu visų darbų vertė - 52 mln. Lt. Suprantama, Uosto direkcijai kyla įtarimų, kad šis objektas nebus baigtas laiku.

Ji vėl rengėsi kreiptis į Vokietijos kompanijos "Josef Mobius Bau-Aktiengesellschaft" atstovybę Hamburge ir prašyti paaiškinti, kaip planuojama likviduoti atsilikimą nuo grafiko. R. Mušeckienės manymu, viena iš priežasčių, kodėl vėluojama statyti šį objektą, yra ir tai, kad projektuotojai ne itin kokybiškai parengė projektą.

"Pati pirso konstrukcija yra didžiuliai kevalai, kurių plotis - 13 ir 15 metrų. Į juos kalama po tris vamzdžius, kurie vienoje pirso pusėje yra apie 23 m, o kitoje - 17 m ilgio. Atlikus bandymus su mažaisiais vamzdžiais paaiškėjo, jog jie nelaiko tiek, kiek turėtų laikyti. Priimtas sprendimas juos pailginti apie 3,5 m. Jau parengta dokumentacija, nustatyta skaičiuojamoji vamzdžių pailginimo kaina, bet dar negauta ekspertizės išvada. Tačiau didelio noro greitai atlikti tuos darbus nerodo ir pati rangovė", - sakė infrastruktūros ir plėtros direktorė.

"Josef Mobilius" atlieka ir kito objekto AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) naudojamų 9-os ir pusės 8-os krantinių rekonstrukciją. Iki š. m. birželio buvo atlikta darbų, kurių vertė - apie 800 tūkst. Lt, t. y. buvo panaudota tik 3,29 proc. planuojamų panaudoti 24 mln. Lt. Birželį atlikta daugiau darbų, jų vertė - 3,5 mln. Lt. Baigti šį objektą planuojama kitų metų kovą.

Žadama padaryti laiku

Iki birželio 1 d. buvo atlikta keleivių ir krovinių terminalo statybos darbų, kurių vertė - beveik 7 mln. Lt, t. y. tik šiek tiek daugiau kaip 6 proc. numatytų darbų. Per birželį dar padaryta darbų, kurių vertė - per 1 mln. Lt. Ir šiame objekte šiek tiek atsiliekama nuo grafiko. Žadėta gilinimo techniką atsivežti balandį, tačiau ir liepos pradžioje jos dar nebuvo. Kadangi darbai šiame objekte turės būti baigti 2013 metų gegužę, tikimasi, kad AB "Latvijas tilti" atsilikimą tikrai likviduos.

UAB Birių krovinių terminalo geležinkelio statybos darbai LKAB "Klaipėdos Smeltė" nuomojamoje teritorijoje turėtų būti baigti šiemet gruodį. Jų metu bus rekonstruotas įvažiavimas į "Smeltę", įrengtas kitoje vietoje ir į naują vietą nutiestas geležinkelis. Šiame objekte atsiliekama lėšų panaudojimo požiūriu apie 4 proc., darbų nuo statybos pradžios padaryta už 1 mln. 400 Lt, t. y. jų atlikta tik apie 17 proc.

Kitas probleminis objektas - 143 krantinės rekonstrukcijos III ir IV etapai. Projektas parengtas gana seniai, 2007 m., tad situacija pasikeitė. Per pirmus du etapus buvo įrengtas sparnas, tačiau laikui bėgant jis truputį pakrypo. Dabar tenka galvoti, kaip jį reikės sujungti su krantinėmis. Objekto vertė - 16 mln. Lt, jame darbai turėtų būti baigti kitų metų sausį. Jų jau padaryta už 7 mln. 600 tūkst. Lt. Rangovas žada darbus padaryti laiku.

Nori papildomų pinigų

Anot R. Mušeckienės, rangovai nerodo noro sparčiai dirbti dėl kelių priežasčių. Viena - stengiamasi sugalvoti papildomų darbų, už kuriuos iš Uosto direkcijos tikimasi išsireikalauti papildomų pinigų. Uosto direkcijos direktorės Šventosios uostui Airidos Čėsnienės teigimu, anksčiau papildomi darbai dideliais mastais vykdavo be pagrindinės sutarties sudarant naujas sutartis. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymą galima papildomai nupirkti 30 proc. darbų iš to paties rangovo, jeigu tai nebuvo tarptautinis konkursas, o tarptautinio konkurso atveju - iki 50 proc. galima nupirkti papildomų darbų.

"Negali taip ateiti ir reikalauti rangovų, kad jie pradėtų dirbti. Tam reikia sukurti tam tikrus teisinius pagrindus. Mes juos rengėme 4 mėnesius. Paėmėme tai, kas yra statybos įstatyme, ir reglamentavome Uosto direkcijos generalinio direktoriaus įsakymu. Nieko naujo nesukūrėme, tiesiog įvedėme tvarką", - aiškino E. Gentvilas.

"Neturime gerų projektuotojų. Visi daro klaidų, o paskui bando atsilošti per papildomus darbus Uosto direkcijos sąskaita. Dabar, kai generalinio direktoriaus nuostata tokia, jog techniniai projektai bet kada negali būti koreguojami, tik pasirašius keturšalę sutartį, bandome kokiu nors būdu suvaldyti rangovus. Anksčiau visi uoste statomi objektai, išskyrus Kairių gatvę ir "Mabre LPC" geležinkelį, nebuvo baigti laiku. Kai kurie buvo statomi dvigubai ar net trigubai ilgesnį laikotarpį. Taip buvo todėl, kad Uosto direkcija klausė "pageidavimų koncertų". Dabar mes bandome šito išvengti ir dirbti laikydamiesi įstatymų. Bandome reikalauti, kad projektuotojai geriau parengtų projektus, o nepavykus prisiimtų atsakomybę, o jie bando tai suprasti, todėl manau, kad ateityje rezultatai bus geresni. Bet kuriuo atveju galiu pasidžiaugti, kad mes jau vykdome investicijų programą", - sakė R. Mušeckienė.

Bus vienas rangovas

Pasak R. Mušeckienės, su projektuotojais irgi ne kartą buvo susitikta, bandyta rasti vėlavimų priežastis. Jie dalyvauja konkursuose, organizuojamuose Lietuvos įstatymų nustatyta tvarka. Infrastruktūros ir plėtros direktorės teigimu, problema ta, kad neturint kito pasirinkimo mažiausią kainą pasiūliusieji tampa nugalėtojais. Anot R. Mušeckienės, kai kurie projektuotojai netgi prisipažįsta, kad kartais eidami į konkursą planuoja delspinigius, nes nemano spėsią padaryti darbus.

Pasak E. Gentvilo, jau kelis mėnesius Uosto direkcija išrašinėja delspinigių sąskaitas. Yra sulaikytų ir neišmokėtų sumų už paskutinius darbų etapus, tad darbų vykdytojai gali ir nepervesti delspinigių, jie jiems išskaičiuojami. Šiuo požiūriu Uosto direkcija didina savo pajamingumą spausdama vėluojančius rangovus ar projektuotojus.

R. Mušeckienės teigimu, ateityje Uosto direkcija norėdama gauti geresnius projektus, kad mažiau problemų kiltų statant objektus, planuoja pavesti rengti techninį projektą, darbo projektą, atlikti projekto vykdymo priežiūrą ir statybos darbus vienam rangovui.