Skystieji kroviniai sugrįžo į Klaipėdos uostą

Preliminariais skaičiavimais, šiemet rugpjūtį Klaipėdos mieste krauta 3 mln. 150 tūkst. t krovinių, t. y. 17 proc. daugiau nei pernai tą patį mėnesį. Šio mėnesio rekordas Klaipėdos uoste pasiektas 2012-aisiais, kai buvo krauta 3,04 mln. t.

Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinio direktoriaus Arvydo Vaitkaus, tokį krovos augimą lėmė tai, kad skystieji, t. y. naftos, produktai ir birieji kroviniai sugrįžo į Lietuvos uostą. Skystųjų krovinių prieaugis - beveik 49 proc., biriųjų - beveik 18 proc.

Per 8 šių metų mėnesius, palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu, krovinių krauta 9 proc. daugiau. Pernai buvo toks pat augimo procentas, vadinasi, per dvejus metus Klaipėdos uoste krovos apyvarta išaugo 18 proc. Pasak A. Vaitkaus, uosto operatoriai pagal savo turimas sutartis žada dar didesnę krovą metų pabaigoje, tad tikimasi metų rekordo.

Lietuvos žemdirbiai deklaruoja, kad Klaipėdos uoste bus perkrauta apie 6,5 mln. t grūdų. 2009-2010 metais buvo kalbama tik apie 3,5-4 mln. t grūdų. "Mes, uostininkai, turime pasistengti, kad nė vienas grūdas nebūtų išvežtas krauti į kokią nors kaimyninę valstybę", - juokavo A. Vaitkus. Klaipėdos uoste jau keli grūdų krovos terminalai ir dar norima plėtoti jų superstruktūrą.

Konteinerių krova per 8 mėnesius, palyginti su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo apie 18 proc. Pasak A. Vaitkus, taip atsitiko todėl, kad vartojimas pas kaimynus, esančius nuo mūsų į Rytus, drastiškai krito. Turint omenyje apskritai Baltijos jūros uostus, konteinerių krova mažėjo 25-36 proc.

Ro-ro krovinių krova Klaipėdos uoste stabilizavosi ir yra pernai metų lygmens - mažesnė tik 1 proc.

Naftininkai - ant bangos

Šiemet per 8 mėnesius gerokai daugiau kraunama naftos produktų, palyginti su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu, jų krova padidėjo daugiau kaip 45 proc. AB "Klaipėdos nafta" sutartis su kompanija "Litasco" turėtų baigtis šiemet spalį. Tai, A. Vaitkaus manymu, verčia bendrovę keisti savo poziciją ir ieškoti galimų kitų tiekėjų. "Klaipėdos nafta" šiandien, mano požiūriu, yra pozityviai agresyvi rinkoje. Vyksta gana geros derybos su baltarusiais, mūsų pagrindiniais tranzitinių krovinių partneriais", - sakė Uosto direkcijos vadovas.

Visas "Klaipėdos naftos" kolektyvas prieš porą metų buvo pasinėręs į Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo statybos projektą, tad, galimas daiktas, trūko jėgų naujų tiekėjų paieškoms.

Kitas dalykas, naftos produktų rinka yra pakitusi kardinaliai. Be to, be "Klaipėdos naftos", neblogai joje dirba ir UAB "Krovinių terminalas". A. Vaitkaus žiniomis, vienu metu krovinių pasiūla viršijo šio terminalo galimybes.

Gerai dirbančioms kompanijoms Uosto direkcija stengiasi sudaryti geresnes sąlygas. Jau pradeda rekonstruoti 1-2 krantines, kuriomis naudojasi "Klaipėdos nafta", statytas 1963-1965 metais. Paprastai krantinės daugiau kaip 50 metų netarnauja. Jas planuojama perstatyti kapitališkai. Dar nebaigta diskusija dėl 1-2 krantinių konstruktyvo, ar reikia statyti taip, kaip yra dabar, ar daryti ištisinę liniją, t. y. likviduojant atsikišimus, kurie yra dabar. Manyta, kad tiesioji krantinės linija gali kainuoti gerokai brangiau, bet pasirodo - ne.

"Klaipėdos nafta" dar tebemąsto. Jai reikia gerai viską apskaičiuoti, nes keisis ir naftos produktų padavimo grandinės, ir priešgaisrinės linijos, ir kt. Tai susiję su gana didelėmis "Klaipėdos naftos" investicijomis - 2-3 milijonais eurų (apie 7 mln. Lt). Rekonstruoti krantines be krovos pajėgumo sumažinimo nepavyks", - sakė A. Vaitkus.

UAB "Krovinių terminalas" šiemet, Uosto direkcijos vadovo manymu, dirba labai neblogai.

Eimanto CHACHLOVO nuotr.