Šiemet investicijų į infrastruktūrą bus mažiau

Pasak Uosto direkcijos ekonomikos ir finansų direktoriaus-vyriausiojo finansininko Martyno Armonaičio, kadangi šiemet labai daug investuoti neplanuojama - tik 23,4 mln. eurų, tad skolintis papildomai pinigų Uosto direkcijai nereikės.

Įplauką būtina tobulinti

Per šiuos metus Uosto direkcija planuoja parengti 15 techninių projektų.

Jau sausį ketinama atplėšti vokus su projektiniais pasiūlymais dėl laivybos kanalo gilinimo iki 17 metrų, įskaitant ir molų rekonstrukciją, galbūt pietinių vartų įrengimą ir kt. Rengiamasi parinkti rangovą, atliksiantį poveikio aplinkai vertinimą.

Paskutinį kartą Klaipėdos uosto molai buvo rekonstruoti 2004 metais. Uosto direkcijos generalinio direktoriaus Arvydo Vaitkaus teigimu, dėl molų rekonstrukcijos kalbamasi su specialistais Europoje ir visame pasaulyje. Po rekonstrukcijos labai ženkliai pagerės įplaukimas į Klaipėdos uostą esant prastoms oro sąlygoms. Be to, šiuo metu, jeigu artinasi didelis uraganinis vėjas, prie pirmų krantinių šalia uosto vartų stovintys laivai privalo būti išplukdyti į saugesnę vietą, o po rekonstrukcijos to daryti nebereikės.

Uosto kapitono pavaduotojo Eduardo Ringio teigimu, anksčiau Klaipėdos uoste vyravo šiaurės vakarų vėjai, šiandien stebima tendencija, kad vėjas krypsta į pietus. Jis ir apsunkina laivų stovėjimą prie krantinių, esančių šalia uosto vartų. Todėl būtina tobulinti įplauką.

Taigi jau rimtai ruošiamasi didžiulėms permainoms, po kurių Klaipėdos uostas padarys milžinišką šuolį ir saugios laivybos srityje.

Baigs "Smeltės" estakadą

2016-aisiais turėtų būti pradėta statyti ir krantosauginė sienutė, sutvirtinsianti Kuršių nerijos šlaitą. Pasak A. Vaitkaus, tai būtų pirmas rimtas žingsnis siekiant 14,5 m gylio pietinėje uosto dalyje. Tada UAB Klaipėdos konteinerių terminalas galės be didesnių apribojimų priiminėti didesnius laivus. Uosto direkcijos vadovo teigimu, ši kompanija turi labai gerą įdirbį konteinerių krovos srityje ir kol kas vis dar lenkia LKAB "Klaipėdos Smeltė".

Šiemet norima sutvarkyti visą teritoriją tarp Vakarų Baltijos laivų statyklos ir jūrų krovinių kompanijos "Bega", kad pastarosios pirsas būtų išnaudojamas visu pajėgumu. Dabar yra tam tikrų apribojimų. Šiuo metu abi minėtos kompanijos rengia savo vizijas, kaip turėtų atrodyti ta teritorija, kaip turėtų pasikeisti kranto konstruktyvas, kokio gylio ten reikėtų ir t. t. Norima maksimaliai išnaudoti ir laivų statyklos galimybes nemažinant statomų laivų ilgio ir prie "Begos" pirso priimamų laivų parametrų. Planuojama ir Vakarų Baltijos laivų statyklos naudojamų 65-65A krantinių rekonstrukcija.

Šių metų pirmą pusmetį Uosto direkcija tikisi baigti darbus Baltijos pr. ir Minijos g. sankryžoje. Ji jau atidaryta pernai, Uosto direkcijos investicijos į ją sudarė apie 3 mln. eurų. Likusiems darbams baigti direkcija yra numačiusi dar 1,6 mln. eurų.

Šiemet planuojama baigti dviejų lygių sankryžos, t. y. LKAB "Klaipėdos Smeltė" ir buvusios bendrovės "Progresas" teritorijų sujungimo, arba vadinamosios "Smeltės" estakados darbus. Bendra jų vertė - 4,1 mln. eurų, o jau atlikta darbų už 2,9 mln. eurų. A. Vaitkus patenkintas, kad pavyko suderėti gerą kainą, nes analogiškos sankryžos kainuoja apie 20-25 mln. Lt.

Vyks rekonstrukcijos darbai

Toliau bus rekonstruojamos 43-45 krantinės, kuriomis naudojasi AB "Klaipėdos laivų remontas". Iš pradžių darbai šiame objekte, pasak Uosto direkcijos vadovo, šiek tiek šlubavo, tačiau šiuo metu jie vyksta gana gerai. Tikimasi, kad šiemet jie bus užbaigti.

2016-aisiais toliau bus tęsiami 1-2 krantinių, kuriomis naudojasi AB "Klaipėdos nafta" remonto darbai, kainuosiantys apie 1,8 mln. eurų.

Šiemet turėtų būti baigti 101-104 krantinių, kuriomis naudojasi UAB Birių krovinių terminalas, rekonstravimo pirmo etapo darbai. Bendra darbų vertė - 2 mln. eurų. Jau paskelbtas ir šių krantinių rekonstrukcijos II etapo darbų konkursas. Prie jų bus gilinama iki 16,5 m atsižvelgiant į uosto strategiją turėti laivybos kanale 17 m gylį.

Šiemet numatyta rekonstruoti 66 krantinę, kuria naudojasi "Bega". Jau pasirašyta rangos sutartis, statybos darbai prasidės vasarį. Jų vertė - 4,4 mln. eurų. Planuojama pradėti 67-68 krantinių, kuriomis naudojasi ši kompanija, II ir III etapų rekonstrukcijos darbus, pasiekiant prie jų 16 m gylį. Deja, paskelbus konkurso nugalėtoja Latvijos kompaniją "Latvijas tilti", kita šios kaimyninės šalies kompanija BMGS padavė Uosto direkciją į teismą. "Tokie ginčai pas mus labai reti. Šiuo atveju dvi latviškos kompanijos bando įrodyti viena kitai, kad viena nori statyti krantines per pigiai, o kita - kad per brangiai. Tikimės, kad tas ginčas greitai išsispręs", - sakė Uosto direkcijos generalinis direktorius A. Vaitkus.

Šiemet planuojama pradėti rekonstruoti nemažai AB Vakarų laivų gamyklos krantinių, pavyzdžiui, 139-140 krantines. Tikimasi, kad jos po rekonstrukcijos bus naudojamos krovai. Bus kasamos ir naujos dokų duobės.

Bus tiesiami ir geležinkeliai

Šiemet vyks ir 10-11 krantinių, kuriomis naudojasi AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija ("Klasco"), rekonstravimo darbai. Kol kas dar diskutuojama dėl geležinkelių dalies.

Pernai buvo pradėti tiesti geležinkelio keliai "Begos" nuomojamoje teritorijoje, kurių vertė - 2,3 mln. eurų, šiemet jie turėtų būti užbaigti.

Numatoma tiesti geležinkelių kelius į 1, 2, 3 krantinių pusę. UAB Krovinių terminalas susigrąžino tokią partnerę kaip Šveicarijos kapitalo bendrovė "Vitol", tad, Uosto direkcijos vadovo manymu, šiam terminalui, ko gero, prireiks statytis trečią estakadą. Dabar jis turi dvi estakadas, galinčias priimti po 13 vagonų. Manoma, jog ši privati kompanija trečios estakados statybos darbus atliks dar šiemet.

Šiemet bus tiesiamas naujas geležinkelio kelias į UAB Malkų įlankos terminalą. Pernai šios kompanijos krova augo keliasdešimčia procentų.