Siekiamybė: miestas ir uostas - lygiaverčiai partneriai

Žinia, savivaldybė sunerimusi - uostas žada krauti 80 mln. t krovinių per metus, kyla klausimas, kokiais keliais jie bus vežami? Tad tokios diskusijos reikėjo.

Jos metu uosto atstovai stengėsi priblokšti miestą savo stulbinančiais skaičiais. Nuo 2000 metų vien tik Uosto direkcija skyrė miestui 115 mln. Lt. Meras replikavo: "Jūsų skaičiai mums nekelia abejonių, tačiau nepykit, mes nesijaučiame skolingi." V. Grubliauskas tikino, kad miestas supranta uosto svarbą Lietuvos ekonomikai, jo konkurencingumo siekiamybę, vertina kiekvieną subjektą, dirbantį uoste, tačiau kadangi jis yra mieste, visi klausimai turi būti sprendžiami atsižvelgiant į miestiečių interesus. "Įmonė yra mieste ir mes turime paisyti tai, kas jame vyksta", - sutiko Uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus. Jis pasidžiaugė, kad pagaliau pradėjo judėti į priekį užsigulėjusių klausimų sprendimas.

Uostui kalbant apie daugiamilijonines investicijas, kyla klausimas, kokia jų dalis tenka miestui, kuo gerėja miesto infrastruktūra, kokia nauda miestiečiams? Meras priminė bandymus įstatymiškai įteisinti miesto ir uosto santykius, t. y. siekį pakeisti Uosto įstatymą, kad Uosto direkcija galėtų skirti miestui tam tikrą procentą rinkliavų.

Tiek uosto, tiek miesto vadovas pakalbėjo apie savo problemas. Pasak V. Grubliausko, tai, jog procedūrų ir dokumentų derinimas užtrunka gana ilgai, nėra savivaldybės darbuotojų ožiavimasis, tai teisės aktų laikymasis.

Anot A. Vaitkaus, direkcijai rankas pančioja tai, kad ji, būdama valstybės įmonė, negali kaip privatininkas imti ir nutraukti kontraktą su blogai dirbančiu rangovu, todėl kartais darbai uoste užtrunka kelerius metus. Pasak jo, Klaipėdos uosto konkurentai, netgi jau turėdami galimybę priimti "Baltmax" tipo laivus, skolinasi milžiniškas sumas investicijoms. Didžiausia Klaipėdos konkurentė šiuo metu yra Ryga, nes tik šiuose dviejuose uostuose Rytinėje Baltijos pakrantėje krova kyla, o kituose kaimyniniuose uostuose laikosi to paties lygio arba krenta.

UAB Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo direktorius Benediktas Petrauskas pažymėjo, kad prie to, jog iš 7 miestų savivaldybių geriausiu šiemet skelbiamas Klaipėdos miestas, prisideda ir uostas. Meras nenorėjo sutikti: "Norite pasakyti - duokit miestui uostą ir jis taps lyderiu?"

Tirti transporto srautus

B. Petrauskas siūlė atlikti transporto srautų mieste intensyvumo tyrimus, kurie būtų naudingi ir miestui, ir uostui, ir nereikėtų miestiečių gąsdinti visokiais baubais. Mero manymu, reikėtų ne tik išvardinti, kur yra didžiausi transporto srautai, bet ir panagrinėti, kokią įtaką jie daro greta esančioms teritorijoms, tada studija būtų visavertė. Pasak A. Vaitkaus, 75 proc. krovinių į uostą atvežami geležinkeliu, tačiau Uosto direkcija pritartų tokios studijos rengimui. Jo teigimu, siekiant mažinti autotransporto srautus mieste ir siūloma statyti tiltą į Kuršių neriją. Anot direkcijos vadovo, 500-600 tūkst. automobilių srautas, tiek AB "Smiltynės perkėla" keltai perkelia jų per metus, išlįs į Minijos gatvę, kils didelių problemų.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė atkreipė dėmesį į tai, kad Uosto direkcijos užsakymu jau rengiamos uosto galimybių, geležinkelio kelių plėtros studijos. Jos manymu, turi būti atliktas išsamus uosto arterijų mieste nagrinėjimas rengiant specialųjį planą.

Ar galima želdinius iškelti kitur?

AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) generalinio direktoriaus Audriaus Paužos teigimu, visos uosto įmonės yra suinteresuotos aplinkosauga, nes jų darbuotojai gyvena Klaipėdos mieste. Tačiau, jo manymu, uostas kartu su miestu turėtų kreiptis į aplinkos ministrą, kad būtų pakeistas reikalavimas įmonėms tam tikrą procentą savo nuomojamose teritorijose palikti želdiniams. Tai esą neteisinga, nes uostininkai nuomoja žemę mokėdami didelius pinigus, tad kiekviena pėda uoste yra aukso vertės. Meras neiškentė: "Miestui aukso vertės yra kiekviena priėjimo prie marių pėda."

A. Pauža sakė, kad uosto kompanijos neatsisako įvykdyti savo įsipareigojimų, bet tie želdiniai galėtų būti sodinami kur nors mieste, pavyzdžiui, įrengiant didžiulį parką ar kt. Žinia, želdiniai atlieka tam tikrą apsauginę funkciją ir vaizdžiai yra vadinami miesto plaučiais. V. Grubliauskas atkreipė dėmesį į tai, kad jie sumažina uosto poveikį šalia jo gyvenantiems žmonėms. Meras juokavo sakydamas, kad "plaučiai" negali atsidurti kur nors galvoje. J. Simonavičiūtė pažymėjo, kad šį klausimą savivaldybė lanksčiai sprendžia ieškodama sutarimo su uosto naudotojais, tačiau vis dėlto, jos manymu, ir pačiame uoste turėtų likti vienas kitas medis.

Kur įsikurs muziejus?

Kalbėta ir apie planuojamą įkurti jūrinės inžinerijos muziejų po atviru dangumi. Kyla klausimas, kur jis turėtų būti, kas prižiūrės eksponatus? Asociacijos vykdantysis direktorius Haroldas Kovas (Kovs) informavo, kokius eksponatus muziejui ketina pristatyti krovos kompanijos - kas stenderį, kas 1945 metų portalinį kraną, kas 1950 metų šilumvežį. Beje, krovos kompanijos, rengdamos eksponatus muziejui, patirs nemažų išlaidų, nes kranus reikės demontuoti, nuvalyti, sutvarkyti, atgabenti į vietą, o tai gali kainuoti iki 300 tūkst. Lt. Jūrų krovinių kompanijos "Bega" generalinis direktorius Aloyzas Kuzmarskis atkreipė dėmesį į tai, kad tokiam jūrinės technikos muziejui reikėtų daug erdvės.

Uostininkai mano, kad toks muziejus turėtų būti savivaldybės teritorijoje. Miestas žiūri į uostą - gal jis gali skirti kokią rezervinę teritoriją. V. Grubliauskas konstatavo, kad dėl vietos galutinio sprendimo dar nėra, ir juokaudamas klausė, ar kartais kompanijos nežada atsikratyti senos nebenaudojamos technikos miesto sąskaita.

Kitas klausimas, prie ko derės senoji technika. Pasak mero, juk šalia burlaivio "Meridianas" seno lokomotyvo nepastatysi. Klaipėdos savivaldybės Urbanistinės plėtros departamento direktoriaus Kastyčio Macijausko teigimu, tai labai specifinis muziejus, tokių paprastai miestų centruose nebūna.

AB "Smiltynės perkėla" direktoriaus Dariaus Butvydo manymu, galbūt toks muziejus galėtų būti Smiltynėje. Seniai kabama, kad anoje pusėje kranto labai trūksta traukos centrų.