Šiame uoste nėra vietos valtininkams?

Minėtąjį projektą turinčios įgyvendinti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas akcentuoja, jog prieplaukos statybos nėra nutrauktos, o tik sustabdytos, ir turi vilties, kad pavyks jas atgaivinti.

"Teismai - vienintelis kelias"

Garažų ir mažųjų laivų eksploatavimo bendrijos "Smiltelė" valdybos pirmininko Kęstučio Gelumbausko teigimu, problema ta, kad bendrijai planuojama teritorija tik apie valčių garažus, o vietos pačioms valtims laikyti žiemą nebelieka.

"Įstatymas numato 3 metrus nuo sienos, o jie mums duoda tik metrą. Pagal planavimą, koks atliekamas dabar, valtininkai lieka be akvatorijos, o į apsaugos zoną jie nepretenduoja, tegu ji būna", - aiškino K. Gelumbauskas.

Pasak jo, yra grupuotės, norinčios užsiimti visą tą plotą prie upės, tad rengiami detalieji planai, kuriuose atsiranda viešosios erdvės ir t. t.

VALTININKAI. 2010-aisiais žvejybos varžybomis Kuršių mariose buvo paminėtas garažų ir mažųjų laivų eksploatavimo bendrijos "Smiltelė" 40-metis. Eimanto CHACHLOVO nuotr.

Iš pradžių teritorijos detalųjį planą rengė Uosto direkcija. K. Gelumbauskas sako, kad tik per teismus pavyko išsiaiškinti, jog Uosto direkcija nėra nei tos žemės savininkė, nei nuomotoja, o ji niekada net nėra buvusi uosto rezervinė teritorija. Teigiama, kad savivaldybė ir direkcija nebuvo sudariusios jokios sutarties dėl tos teritorijos planavimo.

"Žemė buvo įvardinta kaip uosto rezervinė teritorija, ir draugai norėjo pasidaryti sau sklypus. Dabar jau savivaldybė stumia tą detalųjį planą, kuris yra mums visiškai nepalankus. Ji iš mūsų atima viską - ir akvatoriją, ir pusę sklypo, kuris buvo pirktas dar sovietmečiu, pakoreguotas ir patvirtintas architekto. Visokiais būdais dabar bandoma įrodyti, kad mes esą pavėlavome įregistruoti žemės sklypą", - sako K. Gelumbauskas.

Pokalbininko teigimu, su buvusia Klaipėdos apskrities viršininko administracija valtininkai jau buvę beveik ir susitarę, tačiau suinteresuotieji esą viską žlugdė ir toliau. Todėl likęs vienintelis būdas per teismus įrodinėti, kad jiems būtų leista išsinuomoti žemę, kuri valtininkams oficialiai buvo skirta ir kuria jie naudojasi iki šiol.

Atmeta skundus

Dėl valtininkų reikalų jau nagrinėjamos keturios bylos, jie ketina iškelti ir dar kelias.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šiemet sausio 9 d. išnagrinėjo atskirąjį "Smiltelės" skundą. Į pastarąjį teismą ši bendrija kreipėsi todėl, kad 2011 m. rugsėjo 30 d. Klaipėdos apygardos administracinis teismas atsisakė priimti jos skundą dėl savivaldybės rengiamų teritorijų planavimo dokumentų.

Teismas atsisakė priimti skundą motyvuodamas tuo, kad bendrija pirmiausia dėl to turėjo kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją.

Vyriausiasis administracinis teismas nusprendė, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas iš esmės priėmė teisingą sprendimą, tačiau nurodė netinkamą skundo atmetimo pagrindą, tad bendrijos skundą atmetė.

"Direkcija buvo įkaitė"

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Infrastruktūros departamento Plėtros skyriaus viršininko Algimanto Kungio teigimu, direkcija rengė minėtos žemės detalųjį planą siekdama vieno tikslo - panaikinti jos, kaip rezervinės teritorijos, statusą. Pastaroji teritorija netiko uosto plėtrai, nes joje buvo daug gyvenamųjų pastatų, mažųjų laivų uostelis, o be detaliojo plano jos nebuvo galima išbraukti iš rezervinių teritorijų sąrašo.

"Mes buvome kovos, vykusios tarp valtininkų, gyventojų ir savivaldybės, įkaitai. Detalųjį planą rengėme sunkiai - per du kartus. Po trejų metų vėl rengėme iš naujo, kol galiausiai nunešėme į Statybos inspekciją, kad patvirtintų. Tačiau iš jos gavome atsakymą, jog teismas išaiškino, kad toji teritorija nebelaikoma rezervine, todėl Uosto direkcija nebegalėjo rengti detaliojo plano. Reikėjo gauti naujas sąlygas, miesto savivaldybė turėjo būti detaliojo plano rengimo organizatorė, o Uosto direkcija finansuoti jo rengimą. Tačiau kadangi ta teritorija nebėra rezervinė, tad mums to plano toliau rengti nebereikėjo", - sakė Plėtros skyriaus viršininkas.

MIRAŽAS. Nauja valčių prieplauka šiame krante tebėra gražus miražas. Viliaus MAČIULAIČIO nuotr.

Anot A. Kungio, valtininkai kovojo ne su Uosto direkcija, o su savivaldybe, nes Teritorijų planavimo komitetas atrasdavo vis naujų dalykų, kaip reikėtų suplanuoti tą teritoriją.

"Ją mes planavome ne uostui, o miestui, atsižvelgdami į jo poreikius. Savivaldybės atstovai vis mums nurodydavo, kaip reiktų planuoti - vieną kartą vienaip, kitą kartą kitaip, tad labai vargome. Dėl valtininkų skundo buvome gavę iš teismo nurodymą sustabdyti teritorijos detaliojo plano rengimą, tad kurį laiką nieko nedarėme. Valtininkams prie kiekvieno garažo buvo skirtas tam tikras plotas, kad jie galėtų prie jų privažiuoti, išsikrauti valtis, variklius susidėti į sandėliukus. Buvo suplanuoti sklypeliai, bet, matyt, ne taip, kaip jie norėjo, ir ne taip, kaip norėjo miestas.

Didžioji konfrontacija vyko tarp miesto valdžios ir valtininkų. Manau, jog pastarieji buvo nepatenkinti dėl vienos priežasties - norėjo jiems priskirtą teritoriją turėti kaip vientisą sklypą ir tvarkytis jame savo nuožiūra. Tačiau miestas ten turėjo savų interesų, norėjo padaryti rekreacinę teritoriją, laisvai prieinamą visiems miestiečiams. Savivaldybės atstovai mano, kad reikia tą teritoriją suplanuoti, nes ten gyvena ir žmonės, ne tik valtininkai laiko savo valtis. Gyventojai norėjo prisijungti tam tikrus sklypelius, kuriuos reikėjo suplanuoti, reikėjo suplanuoti ir bendro naudojimosi teritorijas", - kalbėjo A. Kungys.

Visa ši istorija tęsiasi nuo 2003 m. A. Kungio manymu, dabar savivaldybė tą teritoriją turi planuotis pati.

Savivaldybė davė leidimą

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Žemėtvarkos skyriaus vedėja Raimonda Gružienė sakė, kad bendrijos atstovai kreipėsi į savivaldybę prašydami leisti pradėti rengti žemės sklypo planą, prilyginamą detaliajam. Jo tikslas - suformuoti sklypą prie valčių garažų. Pernai vasarą jiems leista tai daryti.

Valtininkų garažai yra išsidėstę abipus Smeltalės upės ir užima nemažą plotą, kuris sudaro apie 10 ha. Tačiau, pasak vedėjos, tai nereiškia, kad jis visas jiems reikalingas. Valtininkai galėtų išsinuomoti žemės tiek, kiek reikia pastatams eksploatuoti.

Pasak R. Gružienės, kiek tų metrų prie garažų turėtų būti - 3 ar 16, niekur niekas nenustatė.

"Mes pasiūlėme preliminarią schemą, kuri buvo ilgai svarstoma. Jai pritarė ir miesto savivaldybės kolegija, tad ją patvirtino ir administracijos direktorius. Tačiau schema yra schema, ir jeigu iškiltų kokių nors argumentuotų niuansų, tai ji gali būti koreguojama. Ar vyksta plano rengimas, nieko nežinome. Leidimas duotas, dabar jie patys turi viską organizuotis", - sakė R. Gružienė.

Žemėtvarkos skyriaus vedėjos manymu, konfliktų kyla todėl, kad valtininkai yra nepatenkinti siūlomos schemos variantais.

"Niekas jų iš ten nevaro. Kaip tik norima suformuoti sklypus ir įteisinti pasirašant žemės nuomos sutartį, kurios jie iki šiol neturi. Jiems priklauso tik pastatai, statyti apie 1970 metus. Ilgą laiką tie pastatai nebuvo įteisinti, ir tik prieš porą metų per teismus pavyko juos įregistruoti. Kitas žingsnis - jie privalo turėti žemės nuomos sutartį. Turi pasidaryti planą, o metras ar du, ar trys nuo kranto linijos bus, apie tai galima kalbėtis. Mes numatėme vietą ir iškeltai valčiai pasidėti.

Kitas dalykas, galioja tam tikri teritorijų planavimo dokumentai, kurių nepaisyti negalima. Miesto bendrasis planas toje vietoje numato rekreacinės paskirties teritoriją, kurioje turi būti laisvas priėjimas prie vandens visai visuomenei. Ne tik miestiečiams, bet atvažiuojantiems iš kitur su mašinomis, ir norintiems nuleisti valtį į vandenį, nes šioje vietoje vienaip ar kitaip įrengta tam skirta vieta. Tačiau valtininkai laiko apsitvėrę tvora visą didžiulę teritoriją, ir į ją kitiems patekti sudėtinga. Mes norėtume sureguliuoti tuos santykius - leisti išsinuomoti žemės tiek, kiek bendrija turi pastatų, o visą kitą teritoriją palikti atvirą, kaip numato Miesto bendrasis planas", - sakė R. Gružienė.

Pasak jos, vienu metu gyventojų ir valtininkų bendruomenės viena kitą kaltino neva norint užgrobti žemę ir statyti kažkokius kitus statinius, vos ne gyvenamuosius kvartalus paupyje.

"To niekada nebuvo ir nebus, nes tiek vandens telkinių apsaugos zonos reglamentas draudžia statyti gyvenamuosius namus tam tikru atstumu, tiek Miesto bendrasis planas nenumato tokių galimybių", - tikino Žemėtvarkos skyriaus vedėja.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas sako, kad valtininkų nuo Smeltalės upelio niekas nekrapšto.

"Žemės iš po jų garažų niekas neatims. Juridiškai tai būtų labai sudėtinga padaryti. Valtininkai ten buvo ir bus", - tikino direktorius.

Dėl žemės prie garažų, pasak K. Macijausko, valtininkams buvo pasiūlyti keli variantai. Iš pradžių buvo numatytas minimalistinis variantas, vietos aplink garažus numatyta labai mažai. Šiuo metu, pasak K. Macijausko, ribos yra praplėstos, kad valtininkai į sklypą įtilptų su savo valtimis.

"Man atrodo, kad šiuo metu situacija jau tokia, kad mušamasi vien dėl to, kad būtų mušamasi. Aš manau, kad taika yra geriau nei karas", - sakė jis.

Privertė Vyriausybė

Nieko gero nėra ir kitame valtininkų fronte. Žinia, Uosto direkcija Klaipėdos miesto savivaldybei mainais už nebaigtą statyti valčių prieplauką, kurią ketino panaudoti užteršto grunto aikštelei įrengti, prieš kelerius metus įsipareigojo pastatyti naują valčių prieplauką kitoje vietoje. Klaipėdiečiai jau seniai jos laukė, nes uoste padorios vietos valčiai nuleisti kaip ir nėra.

Prieš porą metų reikalai pajudėjo - Uosto direkcija parengė visus reikalingus projektus valčių arba tiksliau mažųjų ir pramoninių laivų prieplaukai pietinėje uosto dalyje statyti, netgi jau buvo parinkusi ir rangovą statybos darbams atlikti. Valčių prieplaukos statyba būtų kainavusi 38 mln. Lt, iš kurių 10 mln. Lt turėjo sudaryti Europos Sąjungos (ES) lėšos.

Patys Uosto direkcijos atstovai sakydavo, kad nauja prieplauka prisidės prie saugios laivybos užtikrinimo Klaipėdos uoste, mat dabar iš Smeltalės upės į laivybos kanalą išplaukiantys mažieji laiveliai trukdo didiesiems. Pagal ES direktyvą, mažieji laivai negali kirsti didžiųjų laivų kelių. Norint išvengti galimos avarijos netgi buvo pasiūlyta iškelti valtininkus iš Smeltalės upelio žiočių, kad jie plaukdami į žvejybą Kuršių mariose nekirstų didžiųjų laivų kelio.

Prieš pat Naujuosius metus "Vakarų ekspresas" jau rašė, kad Uosto direkcija pranešė rangovei bendrovei "Josef Mobius Bau-Aktiengesellschaft" apie tai, jog stabdo darbus mažųjų ir pramoginių laivų prieplaukoje, nes Vyriausybė įpareigojo valstybines įmones į biudžetą pervesti 50 proc. pelno, tad direkcija šiemet turėjo peržiūrėti investicinius planus.

Pasak Savivaldybės administracijos Žemėtvarkos skyriaus vedėjos R. Gružienės, direkcijos įsipareigojimas pastatyti naują prieplauką buvo detaliojo plano sprendinys, kurio negalima nepaisyti.

"Kaip šiuo atveju turės elgtis savivaldybė ir kokie bus jos veiksmai, negaliu komentuoti. Manau, dėl šio klausimo turėtų žodį tarti juristai, ar jis turėtų būti sprendžiamas teismine, ar derybų tvarka", - sakė Žemėtvarkos skyriaus vedėja.

Anot savivaldybės Urbanistinės plėtros departamento direktoriaus K. Macijausko, Klaipėdos meras, Uosto direkcijos vadovas, susisiekimo ministras turi aiškintis tarpusavyje.

"Manau, kad anksčiau ar vėliau tai bus padaryta", - sako K. Macijauskas.

"Suprantame, kad Klaipėdai, uostui, Lietuvai reikalinga tokia prieplauka. Ją pastatyti mus įpareigojo valstybė, mes priėmėme tai kaip būtinybę. Tačiau kai valstybė kita ranka paima iš mūsų pinigus, 52 milijonus litų - tiek mūsų pelno jau suplanuota Lietuvos biudžete, ką lieka daryti? Mes nenutraukėme statybų, mes tik jas sustabdėme, ir turiu vilties, kad pavyks atgaivinti. Šiemet iki balandžio 1-osios paaiškės, kiek konkrečiai turėsime pervesti pinigų į biudžetą. Jeigu iš mūsų paims mažiau, galimas daiktas, galėsime statyti šį objektą", - sakė direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas.

Anot jo, dabar direkcija yra nepajėgi to objekto statyti, nes jis yra neatsiperkantis. O Vyriausybė, Transporto tranzito komisijos, Uosto plėtojimo tarybos savo sprendimais įpareigojo direkciją sudaryti labiausiai atsiperkančių projektų eilę ir investuoti į juos.

"Pasinaudojome tuo, kad realūs mažųjų ir pramoginių laivų prieplaukos statybos darbai nebuvo pradėti. Jeigu jau būtų buvęs sumokėtas rangovui avansas - buvo numatyta beveik 4 milijonai litų, jeigu būtų nupirktos medžiagos, kurias reikėtų sandėliuoti, būtų buvę sunkiau atsisakyti šio objekto. Ačiū Dievui, rangovas vėlavo rengti projektinę dokumentaciją", - teigė E. Gentvilas.