SGD terminalas: lieka tik užbaigti statybos darbus

Žinia, praėjusią savaitę Pietų Korėjos Ulsano mieste įsikūrusioje didžiausioje pasaulyje laivų statykloje "Hyundai Heavy Industries" prezidentė Dalia Grybauskaitė pakrikštijo terminalo širdimi būsiantį plaukiojantį laivą-talpyklą su dujinimo įrenginiu "Independence". O Klaipėdoje šiuo metu toliau vyksta terminalo krantinės ir dujotiekio statybos darbai.

"Visi terminalo projekto statybos procesai įgyvendinami laikantis iš anksto suderinto grafiko", - tvirtina "Klaipėdos naftos" atstovai.

Pozicija keičiasi, bet...

Kol kas Lietuva dujas, reikalingas pramonei ir šilumos bei elektros gamintojams, perka iš vienintelio šaltinio - Rusijos bendrovės "Gazprom" ir moka gerokai brangiau nei dauguma Vakarų Europos valstybių, apie 20 proc. daugiau negu aplinkinės šalys. Tik SGD terminalo projektui išėjus į finišo tiesiąją Lietuvos Vyriausybė pagaliau sulaukė raštiškų "Gazprom" pasiūlymų derėtis dėl mažesnės dujų kainos.

Nors premjeras Algirdas Butkevičius vakar įvardijo, kad raštiškame "Gazprom" dokumente siūloma kaina už dujas Lietuvai "yra mažiausia per visą derybų laikotarpį", tačiau prezidentė D. Grybauskaitė konstatavo, jog "Gazprom" raštas neatitinka to, kas deklaruojama žodžiu, ir nesiūlo nieko naujo. Pasak jos, "Gazprom" dujų bendrovės pasiūlymai yra netikslūs, vienpusiški ir neatitinka Lietuvos ir jos žmonių interesų.

"Turint galvoje dabartines Lietuvos pozicijas - mūsų ieškinį prieš "Gazprom" arbitraže ir statomą suskystintųjų gamtinių dujų terminalą, mes negalime priimti nenaudingų Lietuvai sąlygų", - vakar pareiškė prezidentė.

Žinia, SGD terminalas leis Lietuvai nebepriklausyti nuo vienintelio dujų tiekėjo ir turėti prieigą prie globalios dujų rinkos.

NAUDA. Skaičiuojama, kad tuo atveju, jei Lietuva būtų nusprendusi pati užsisakyti tokį laivą kaip "Independence", jo statybos darbai būtų buvę padėti ne anksčiau kaip 2016-aisiais ir kainavę 290 mln. litų daugiau nei 10 metų trukmės nuoma. Martyno VAINORIAUS nuotr.

Laivas - universalus

SGD terminalo statybos darbus numatyta užbaigti šių metų gale. Pasak "Klaipėdos naftos" atstovų, jei būtų pasirinktas ne plaukiojančio, o stacionaraus terminalo projektas, jo įgyvendinimas būtų užtrukęs 2 metais ilgiau. Be to, skaičiuojama, kad plaukiojantis terminalas kainuoja maždaug 50 proc. pigiau, o jo veiklos sąnaudos yra trečdaliu mažesnės.

Ne paskutinis pagal svarbą faktorius buvo ir tai, kad plaukiojančiajam SGD terminalui, įskaitant sanitarines zonas, nereikia didžiulio pakrantės žemės ploto. O esant poreikiui plaukiojantį terminalą galima perkelti į kitą vietą.

Europos Komisijos užsakytas tyrimas, kurį 2012 metais atliko bendrovė "Booz &Company", patvirtino, kad pasirinktas SGD terminalo tipas bei laivo-talpyklos dydis yra geriausias sprendimas Baltijos šalims.

Į šį laivą su dujinimo įrenginiu (FSRU), galintį visiškai autonomiškai plaukioti, bus perpilamos dujovežiais į Klaipėdą atgabentos suskystintos gamtinės dujos, kurios dujinimo įrenginyje bus verčiamos į dujinį pavidalą ir vamzdynu pumpuojamos į magistralinį dujotiekį.

Beje, "Independence" galės ir pati atsigabenti dujas ar veikti kaip SGD laivas, iš kurio dujos gali būti perpilamos į kitus laivus.

Aiškindami, kodėl buvo pasirinktas būtent tokio dydžio laivas, "Klaipėdos naftos" atstovai akcentuoja, kad 170 000 kub. m talpa yra standartinis naujų laivų-talpyklų dydis.

Be to, SGD tiekimo sąnaudos dėl masto ekonomijos į didesnį laivą-talpyklą yra apie 40 proc. mažesnės, palyginti su mažesniais laivais-talpyklomis. Akcentuojama ir tai, kad didesnės talpos terminalas leidžia gerokai ilgiau užtikrinti visos dujų rinkos poreikius be papildymo SGD. Svarbu ir tai, kad gerokai didesnio laivo-talpyklos kaina yra tik 10-15 proc. didesnė nei mažesnių.

Anot projekto įgyvendintojų, "Independence" esant poreikiui gali visiškai užtikrinti Lietuvos dujų rinkos paklausą.

Nuoma - pigiau ir efektyviau

"Independence" iš konkursą laimėjusios Norvegijos bendrovės "Hoegh LNG" "Klaipėdos nafta" nuomosis 10 metų, o paskui galės išsipirkti už simbolinę vertę.

Aiškindami, kodėl buvo pasirinktas būtent nuomos variantas, "Klaipėdos naftos" atstovai akcentuoja, jog FSRU laivų rinka kol kas neegzistuoja ir visi įrenginiai yra nuomojami. Tokią padėtį esą lemia tai, jog pasaulyje yra vos trys bendrovės, turinčios technologijas ir žinių tokiems įrenginiams suprojektuoti ir užsakyti - "Hoegh LNG", Norvegijos "Golar LNG" ir JAV "Excelerate Energy". Visos jos ir dalyvavo AB "Klaipėdos nafta" skelbtame konkurse, tačiau nė viena nesiūlė parduoti laivo-talpyklos.

"Hoegh LNG" nuomos pasiūlymas (156 200 JAV dolerių be PVM už dieną) buvo pripažintas ekonomiškai naudingiausiu dėl geriausio pasiūlymo kainos ir kokybės santykio. "Golar LNG" ir JAV "Excelerate Energy" siūlė didesnę laivų nuomos kainą. Atitinkamai 161 tūkst. JAV dolerių ir 160,5 tūkst. JAV dolerių per dieną.

"Teoriškai Lietuva galėjo pati mėginti užsakyti laivą-talpyklą vienoje iš kelių pasaulyje veikiančių statyklų, tačiau tuomet įrenginys pabrangtų maždaug 170 milijonų litų, nes reikėtų surinkti kvalifikuotą tarptautinę inžinierių, architektų, dizainerių komandą, galinčią suprojektuoti visus SGD terminalo įrenginius ir suderinti su baziniu SGD laivu, kokius stato ir parduoda laivų statyklos. Dar 130 milijonų litų papildomai kainuotų pavienis užsakymas laivų statykloje, kuri iš rinkoje dominuojančių bendrovių paprastai gauna po kelis užsakymus iškart. Apie 300 milijonų litų kainuotų projekto finansavimui reikalingų paskolų palūkanos, apie 200 milijonų - veiklos ir įgulos sąnaudos per 10 metų. Dar apie 90 milijonų litų kainuotų techninė priežiūra per tą patį 10 metų laikotarpį. Prie visų galimų kaštų reikėtų pridėti ir projekto garantijos išleidimo kaštus.

Suskaičiavus visas laivo statybos ir įrengimo, dujinimo įrenginio ir kitų įrenginių kainą, įgulos samdos, priežiūros, draudimo, remonto ir kitas sąnaudas, bendra laivo kaina maždaug 290 milijonų litų viršytų nuomos sąnaudas per 10 metų laikotarpį. Didžiąją sumos dalį Lietuva turėtų sumokėti iškart ir jai tektų visa veiklos rizika, kuri dabar tenka "Hoegh LNG", - "Vakarų ekspresui" aiškino "Klaipėdos naftos" atstovai, atsakingi už SGD terminalo projektą.

Be to, jie akcentavo, kad norint pačiai "Klaipėdos naftai" užsakyti tokį laivą statykloje, būtų tekę laukti iki 2016 m.

"Dėl rinkos specifikos ir galimybės sumažinti riziką visi užsakovai pasaulyje renkasi plaukiojančių terminalų nuomą. Net tokios bendrovės kaip Brazilijos "Petrobras", turinti tris panašius laivus-talpyklas, juos nuomojasi, nepaisydama sukauptos eksploatacijos patirties", - sakė pokalbininkai.

Skaičiai

Skaičiuojama, kad SGD terminalo projektas atsipirks, jei dujų kainą pavyks bendrai sumažinti 5-6 proc.
Lietuva, mokėdama už dujas penktadaliu daugiau nei kaimynės, per metus praranda apie 800 mln. litų, arba 2,2 mln. litų per dieną, o tai yra keturis kartus daugiau nei kainuos laivo-talpyklos nuoma (0,5 mln. litų per dieną).
SGD projektą finansuoja Europos investicijų bankas, kuris sprendimą priima tik įvertinęs tokių projektų ekonominį pagrįstumą ir perspektyvas. Prieš suteikdamas finansavimą, bankas detaliai įvertino Lietuvos situaciją ir patvirtino, kad šis projektas yra ekonomiškai pagrįstas ir atitinka Europos Sąjungos tikslus.

Išvada

Uosto direkcija vakar informavo, jog Lietuvos energetikos instituto ir UAB "Sweco hidroprojektas" specialistai jau pateikė išvadas ir rekomendacijas dėl Kiaulės Nugaros salos, šalia kurios statoma SGD terminalo krantinė, šlaito būklės ir jo galimo tvirtinimo.

Jose teigiama, kad suformuotas Kiaulės Nugaros šlaitas, kurio nuolydžio projektinis koeficientas 1:7, yra stabilus. Konstatuota, kad ekstremalių potvynių iš Kuršių marių metu ir vidutinio vandeningumo sąlygomis tėkmės iš jūros atveju SGD terminalo krantinė su stovinčiais prie jos laivais nekelia pavojaus Kiaulės Nugaros salos povandeniniam šlaitui.

Remiantis modeliavimo rezultatais, Kiaulės Nugaros salos šlaitui įtakos galėtų turėti dujovežio sraigtų sukeltas poveikis. Tad mokslininkai rekomenduoja nuolat vykdyti salos povandeninio šlaito monitoringą kaip prevencinę priemonę. Tik po šių stebėjimų bus apsispręsta, ar reikia imtis salos šlaito tvirtinimo darbų. Buvo išanalizuotos trys inžinerinių sprendimų alternatyvos - betono plokštės, geosintetiniai klojiniai ir akmenimis užpildyti gabionai. Šių alternatyvų kainos svyruotų nuo 50 iki 90 mln. Lt.

"Šiam terminalui statyti reikalinga akvatorija dar pernai išgilinta iki reikiamo 16 metrų gylio. Po gilinimo darbų yra nuolat stebimi didesnio gylio akvatorijoje vykstantys pokyčiai, užfiksuota, kad nuo 2013 metų gegužės, kai buvo baigti gilinimo darbai, iki šios dienos yra susikaupę 90 tūkstančių kubinių metrų sąnašų. Toks sąnašų kiekis yra normalus - toks ir buvo prognozuotas", - teigia Uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus.