SGD terminalas: latviams reikės papildomų 10 mln. litų?

Pasak UAB "Hidrostatyba" valdybos pirmininko Jono Dumašiaus, jeigu latviai papildomai prašo 10 mln. Lt poliams kalti, nes "pasikeitė geologija", vadinasi, jie kažko neįvertino.

Tačiau "Vakarų ekspresą" dėl šios situacijos konsultavę viešųjų pirkimų specialistai akcentavo, jog kiekvienam konkurse dalyvavusiam rangovui priklauso rezervas, skirtas nenumatytoms aplinkybėms, o minimi 10 mln. litų "neišlipa" iš šiame konkurse numatytų rezervo ribų.

"Galima siūlyti iš lubų?"

"Mes dalyvavome konkurse su partneriais ispanais, turinčiais didelę tokių darbų patirtį. Konsultavomės ir su vokiečiais, su kuriais ne kartą buvome susitikę Klaipėdoje. Mes įvertinome geologines sąlygas ir kaip svarbiausią dalyką akcentavome polių kalimą. Buvo svarstomi variantai, kad reikia gręžti, paminkštinti gruntą bei kalti ir galbūt naudoti storesnius vamzdžius. Mes konkurso nelaimėjome todėl, kad mūsų pasiūlymas buvo brangesnis. Manau, organizatoriai padarė klaidą vertindami. Visi mes matėme tą pačią geologiją, kokia ji sudėtinga toje vietoje. Buvo gana neblogai nurodyta ir grunto sandara, kad suprastum, ką reikia daryti. Jeigu latviai nusprendė, kad sukals ir pasieks rezultatų, tai dabar negali prašyti papildomų pinigų", - sako J. Dumašius.

SGD terminalo krantinės konkursą laimėjusi Latvijos kompanija pasiūlė darbus atlikti už mažiausią - 93,88 mln. Lt be PVM kainą. Konsorciumas, kuriame buvo Ispanijos įmonės "Sener, Ingenieria y Sistemas", "Copisa Constructor Pirenaica" ir Gargždų statybos bendrovė "Hidrostatyba", siūlė darbus atlikti už 109,8 mln. Lt be PVM, Nyderlandų bendrovė "Geka" - 133,3 mln. Lt be PVM.

"Man nesuprantami tokie dalykai. Vadinasi, galima siūlyti mažą kainą iš lubų, dempinguoti, laimėti, o paskui paprašyti iš užsakovo papildomų pinigų. Jie juk turėtų įrodyti, kad tikrai buvo papildomų darbų. Jeigu jiems mokės, mes turime kreiptis į prokuratūrą. Buvom viską suskaičiavę ir nelaimėjome, o tie, kurie neapskaičiavo, laimėjo. Užsakovas prisiėmė tam tikrą riziką pasirinkdamas tokį rangovą, o pastarasis irgi prisiėmė riziką taip suskaičiavęs. Ar turime taškyti valstybės pinigus?" - piktinosi J. Dumašius.

Sutarties detalių nekomentuoja

SGD terminalą stato AB "Klaipėdos nafta". Ji yra užsakovė, ji ir organizavo konkursą, tačiau už krantinės statybos darbus mokėti turi Uosto direkcija. Viešųjų pirkimų komisijoje buvo ir jos specialistų.

AB "Klaipėdos nafta" ir Uosto direkcijos paprašėme atsakyti į klausimus, ar tikrai būtina mokėti tuos 10 mln. Lt papildomai, ar Uosto direkcija sutiktų juos mokėti? Ar teisingai pasirinktas modelis, kad vienai ministerijai pavaldi įmonė organizuoja konkursą, o kitai ministerijai pavaldi įmonė moka pinigus už darbų atlikimą? Kokia siūloma išeitis iš susidariusios situacijos?

"Atsiprašome, bet negalime išsamiai atsakyti į Jūsų klausimus, nes pasirašyta sutartis tarp AB "Klaipėdos nafta" ir VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos dėl SGD projekto įgyvendinimo yra konfidenciali. Pagal SGDT įstatymą ir LRV nutarimo Nr. 199 nuostatas, už SGD projekto įgyvendinimą yra paskirta atsakinga bendrovė AB "Klaipėdos nafta", kurios atstovai ir galėtų atsakyti į Jums rūpimus klausimus. Projekto įgyvendinimo modelis buvo patvirtintas LR Vyriausybės nutarimu", - atsakė Uosto direkcijos generalinio direktoriaus padėjėja ryšiams su visuomene Dovilė Skabickaitė.

"Klaipėdos naftos" komunikacijos vadovė Indrė Milinienė aiškino, kad įmonė nekomentuoja rangovinių sutarčių detalių, kadangi tai yra konfidenciali, su komerciniais santykiais susijusi informacija.

"Šis viešojo pirkimo konkursas, kaip ir kiti AB "Klaipėdos nafta" organizuojami viešojo pirkimo konkursai, buvo įgyvendinamas taip, kaip numato Viešųjų pirkimų įstatymas", - teigė ji.

Direkcija apsidraudė?

2012-aisiais, kai buvo pasirašoma sutartis tarp Uosto direkcijos ir "Klaipėdos naftos", bent jau tuometinio Uosto direkcijos generalinio direktoriaus Eugenijaus Gentvilo teigimu, Uosto direkcija, gindama savo interesus, nustatė "lubas", kiek ji investuos į SGD terminalo krantinę. Jeigu ji kainuos daugiau, esą perviršį turės dengti AB "Klaipėdos nafta".

Pasak buvusio uosto vadovo, tų metų gegužę "Klaipėdos naftos" verslo plane buvo numatyta, kad ši krantinė kainuos 276 mln. Lt, birželį - 176 mln. Lt, o įsikišus Uosto direkcijos samdytiems ekspertams, kurie pagrindė kainas, krantinės kaina sumažėjo iki 131 mln. Lt. Uosto direkcijos investuojama suma turėjo būti 66 mln. Lt, o "Klaipėdos naftos" į krantinės suprastruktūrą - apie 65 mln. Lt. Konkursas dėl statybos darbų rangovo parinkimo kainą dar gerokai pakoregavo.

Pagal sutartį, "Klaipėdos nafta" turėjo rangovui apmokėti viską, o Uosto direkcija jai kompensuoti tik už infrastruktūrą - pačią krantinę - plius 15 proc. užsakovo rezervas.

Pasak dienraštį konsultavusių viešųjų pirkimų specialistų, būtent 15 proc. užsakovo rezervas ir suteikia galimybę latviams, jei jie įrodo, kad susidūrė su nenumatytomis aplinkybėmis, prašyti papildomų 10 mln. litų. Toks pats rezervas priklausytų ir "Hidrostatybos" konsorciumui, jei jis būtų laimėjęs konkursą. BMGS atveju 15 proc. siekia 14 mln. be PVM, "Hidrostatybos" - 16,4 mln. litų be PVM.