Šio mėnesio pradžioje AB "Klaipėdos nafta" pasirašė plaukiojančios suskystintų gamtinių dujų saugyklos su dujinimo įrenginiu (laivo-saugyklos) išperkamosios nuomos sutartį su gamintoju - kompanija "Hoegh LNG". Pasak "Vakarų ekspreso" kalbinto "Klaipėdos naftos" generalinio direktoriaus Roko Masiulio, ši sutartis tarsi įrodymas, jog SGD terminalo projektas yra negrįžtamas (plaukiojanti saugykla yra bene svarbiausia infrastruktūros dalis įgyvendinant SGD terminalo projektą) ir darbai atliekami pagal numatytą planą.
Kodėl bendrovė nusprendė nuomoti laivą-saugyklą, o ne įsigyti?
Iki 2017 metų visos SGD laivų statyklos yra užsakytos, todėl norint laivą-saugyklą įsigyti turėtume atsisakyti tikslų turėti terminalą iki 2014 metų pabaigos. Be to, neturint patirties būtų sunku profesonaliai pateikti tokio įrenginio užsakymą, derėtis su laivų statykla. Rinkoje yra susiklosčiusi praktika tokius laivus nuomoti - juos suprojektuoja ir užsako profesionalus tokių įrenginių operatorius ir vėliau jį nuomoja.
Pirmuosius dešimt metų "Klaipėdos nafta" laivą-saugyklą nuomos, o šiam terminui praėjus galės šį įrenginį įsigyti. Mūsų nuomos sutartyje yra išperkamosios nuomos - finansinio lizingo - elementų, kai su nuomos mokėjimais laivas bus dalinai išperkamas. Panašiai, kaip iš autosalono išsimokėtinai perkamas automobilis. Taigi per pirmus dešimt nuomos metų sukaupsime patirties šį sudėtingą įrenginį valdyti ir jį įsigiję toliau valdysime patys, o tai, tikimės, padės sumažinti veiklos kaštus. Po dešimties metų, išpirkę šį laivą-saugyklą, jį galėsime eksploatuoti dar 30 metų.
Ar lietuvių kompanijos, užsiimančios laivų statyba, būtų sugebėjusios pastatyti tokį laivą-saugyklą? Ar buvo svarstomas šis variantas?
"Klaipėdos nafta" norėjo laivo-saugyklos ar tam tikrų įrengimų gamybos galimybę patikėti Lietuvos gamintojams. Deja, bet bendrovės atstovai buvo informuoti, jog neturima patirties tokio dydžio ir tipo laivų statyboje. Tad ir "Klaipėdos naftos" paskelbtame konkurse paraiškas dėl dalyvavimo pateikė trys tarptautinės kompanijos - "Golar", "Hoegh", "Excelerate". Bet kokiu atveju skatinsime savo partnerį "Hoegh LNG", kad pasitelktų kiek įmanoma daugiau Lietuvos specialistų, nes vienas iš projekto tikslų yra mūsų valstybės ekonominio atsigavimo skatinimas. Labai norėtume, kad ir klaipėdiečiai prisidėtų įgyvendinant šį projektą.
Kiek užsakytasis laivas galės saugoti gamtinių dujų? Kiek jų reikia, kad jis būtų visiškai užpildytas?
Klaipėdos projekte bus naudojamas 170 000 kubinių metrų suskystintų dujų talpinantis tanklaivis-saugykla (FSRU). Šis kiekis prilygsta apie 90-100 milijonų kubinių metrų jau išdujintų gamtinių dujų. Tai yra 10-20 dienų Lietuvos dujų poreikis. Tokį kiekį gali atgabenti vienas tanklaivis-tiekėjas.
Ar yra galimybė, jog laive-saugykloje saugomos suskystintos gamtinės dujos kenks žmonių sveikatai?
Ne, nes atgabenamos į Lietuvą SGD neturės jokio sąlyčio su žmonėmis, taigi nebus ir jokio poveikio žmonių sveikatai. Taip pat noriu pažymėti, jog SGD nėra toksiškos, jos yra bekvapės, bespalvės ir nekorozinės.
Dažnai baiminamasi, kad tokios dujos gali sukelti sprogimus.
Noriu nuraminti gyventojus, jog šios dujos laikomos talpyklose, kuriose nėra deguonies, ir yra nesprogios.
Rašyti komentarą