SGD paskirstymo stotis: klausimai ir atsakymai

SGD paskirstymo stotis: klausimai ir atsakymai

Valstybės valdomai AB "Klaipėdos nafta" pradėjus įgyvendinti suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) paskirstymo stoties projektą tiek visuomenei, tiek ir įvairioms institucijoms kyla įvairių klausimų dėl šio gana naujo verslo.

"Vakarų ekspresas" pateikia įmonės specialistų atsakymus į esminius klausimus apie tokį objektą.

Kokios dujos būtų perpilamos šiame terminale - tos pačios, kurios saugomos "Independence" laive, ar jau išdujintos?

Paskirstymo stotyje į laivus arba specialius vilkikus būtų perpilamos tos pačios SGD, kurios yra gamtinės dujos, bet tik skysto pavidalo, atšaldytos iki -161,5 laipsnio ir užimančios 600 kartų mažiau vietos nei dujų pavidalo. Jos yra bekvapės, bespalvės, nesprogios, netoksiškos ir nekorozinės.

Planuojama tokią stotį statyti būtent Melnragėje esančioje "Klaipėdos naftos" teritorijoje. Kodėl svarstomas šis vietos pasirinkimo variantas?

Atkreipiame dėmesį, jog vietos parinkimas dar yra svarstomas, tačiau labai svarbu akcentuoti, jog "Klaipėdos naftos" teritorija yra išskirtinė keliais aspektais: saugus atstumas iki artimiausių kaimynų, be to, čia jau veikia moderni priešgaisrinė ir saugos sistema, yra patirtis pildant vilkikus importuojamais degalais - sukaupta atitinkama kompetencija, dirba aukštos kvalifikacijos specialistai. Be to, tokiu atveju čia atgabentas SGD savo krovos procesams galėtų naudoti ir pati "Klaipėdos nafta". Tai leistų mažinti sąnaudas ir didinti savo įnašą mokesčių bei dividendų pavidalu į valstybės biudžetą.

Taip pat, bendrovės žiniomis, Klaipėdos uoste nėra labiau pritaikytos teritorijos vykdyti atitinkamą veiklą, t. y. nėra laisvų krantinių ir pakankamų teritorijų, o Klaipėdos uosto pietinė dalis nėra išvystyta.

Kaip SGD patektų į šią perpylimo stotį?

SGD iš didžiojo terminalo "Independence" nuo Kiaulės Nugaros salos numatoma gabenti specialiais mažaisiais laivais-dujovežiais. "Klaipėdos nafta" šiemet vasarį su Vokietijos bendrove "Bomin Linde LNG" pasirašė savitarpio supratimo memorandumą, kuriame įtvirtintas siekis glaudžiai bendradarbiauti plėtojant SGD, kaip jūrinio kuro, rinką bei reikalingą infrastruktūrą. Šiuo metu su šiais partneriais deramasi dėl planuojamo statyti bunkeriavimo laivo, kuris į Klaipėdą turėtų atplaukti 2017-aisiais. SGD bunkeriavimo veiklą siekia vystyti ir UAB "Litgas" bei "Statoil AS".

"Klaipėdos nafta" jau ir dabar yra priskiriama prie pavojingų objektų. Ar pastačius šią SGD stotį ji netaps dar didesnės rizikos objektu?

"Klaipėdos nafta" jau yra sukaupusi atitinkamą patirtį, kaip saugiai ir efektyviai eksploatuoti naftos produktų ir SGD terminalus. Svarbu paminėti, jog SGD, kaip produktas, yra saugesnis negu naftos produktai - benzinas ar dyzelinas. SGD nėra sprogios, jos lengvesnės už orą, todėl greitai išsisklaido atmosferos sluoksniuose.

Kaip SGD būtų išgabenamos iš šios stoties?

Šioje stotyje bus sudarytos sąlygos SGD perpilti į laivus-dujovežius, taip pat numatoma įrengti dvi tris SGD galinčių gabenti vilkikų pildymo vietas.

Ar SGD gabenimas vilkikais nėra pavojingesnis nei dyzelino ar benzino gabenimas?

SGD gabenantys vilkikai, pagal tarptautinę praktiką, nėra išskiriami į pavojingesnius nei tie, kurie gabena dyzeliną ir benziną. Taip pat, skirtingai nei benzinas ir dyzelinas, įvykus avarijai didžiausia rizika nėra gaisras ar sprogimas, bet itin šalto produkto išsiliejimas į šiltą aplinką, todėl jie yra laikomi saugesni nei dyzeliną ar benziną gabenantys sunkvežimiai. Svarbu tai, jog SGD jau naudojamos kaip saugus ir švarus kuras autobusuose ir sunkvežimiuose. Kitos rūšies gamtines dujas - suslėgtas - jau naudoja autobusai Klaipėdos ir Vilniaus miestuose.

Kokios stadijos dabar yra projektas? Kada tikimasi pradėti statybos darbus?

Šiuo metu yra pasiekta paruošiamoji stadija - rengiamas verslo planas, baigiami priešprojektiniai sprendiniai, vykdomos visos būtinos teritorijų planavimo ir aplinkosauginės procedūros. Siekdama pradėti eksploataciją kuo greičiau bendrovė planuoja inicijuoti projektavimo, įrangos pirkimo ir statybos darbų pirkimą dar šią vasarą, kad pirkimo procedūros būtų baigtos iki šios žiemos.

Kodėl skubama įgyvendinti šį projektą?

Pirmiausia jis suteiktų galimybę sumažinti pagrindinio SGD terminalo išlaikymo kaštus ir leistų sumažinti galutinę per jį importuojamų SGD dujų kainą. Ne ką mažiau svarbu yra suspėti įsitvirtinti regione ir tapti lyderiais SGD srityje, nes šiuo metu Baltijos jūros regione jau įgyvendinama arba ruošiamasi pradėti įgyvendinti beveik dešimt tokių projektų. Kuo bus greičiau pradėtas eksploatuoti šis objektas, tuo bus didesnis Lietuvos ir Klaipėdos konkurencinis pranašumas.

Ar tikrai šis projektas yra perspektyvus?

Šiandien SGD rinka sparčiai auga, SGD tampa alternatyva naftai ir jos produktams, taigi ateityje gamtinės dujos taps alternatyviu kuru automobiliams ir laivams. Be to, nuo šių metų sugriežtėjo reikalavimai Baltijos jūroje plaukiojantiems laivams - jie turi naudoti mažiau sieringą, tačiau brangesnį dyzeliną arba rinktis alternatyvą, pavyzdžiui, SGD, kurių tarša gerokai mažesnė.

SGD pradedamos naudoti ir tose vietose, kur nėra tradicinių dujotiekių. Būsimoji Klaipėdos SGD paskirstymo stotis jau domina estus - vienintelė Estijos SGD tiekėja bendrovė "JetGas" OÜ iš šios stoties planuoja vežti SGD autodujovežiais ir aprūpinti jomis Baltijos šalių pramonės įmones bei plėsti SGD išdujinimo stotelių tinklą. Yra pasirašytas ir analogiškas susitarimas su viena iš pirmaujančių Lenkijos gamtinių dujų ir elektros tiekėjų bei didžiausia SGD tiekimo kompanija DUON. Klaipėdos SGD paskirstymo stotis geografiškai yra patraukli aprūpinant SGD Šiaurės rytų Lenkijos pramonės objektus, Druskininkų miestą ir kt.

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder