Šeši ruoniukai jau džiaugiasi laisve

Tokią akciją, kurios tikslas – atkurti pietinę pilkųjų Baltijos ruonių populiaciją, muziejus rengia jau penkiolika metų. Per tą laiką į jūrą paleisti net 33 ruoniai. Vienuolika iš jų muziejininkai išplėšė iš mirties nagų, nes jie į muziejų iš pakrantės pavasarį buvo atvežti nusilpę, išsekę, laukinių gyvūnų ir šunų sužaloti.

Šį pavasarį jūrų muziejus priglaudė ir išslaugė kaip niekad daug tokių ruoniukų. Ne visi išgyveno. Tačiau keturi reabilituoti ir du muziejuje gimę ruoniukai yra visiškai sveiki ir gali jau savarankiškai išgyventi jūroje. Tai Paspirtukas, Naglis, Preila ir Juodkrantė bei muziejaus augintiniai Junga ir Gikas.

Kaip ir buvo tikėtasi, drąsiausia pasirodė esanti Preila, kuri iš karto nėrė į bangas ir nuplaukė nesidairydama tolyn.

- Jai buvo supūliavęs mažasis pirštukas, tad gelbstint visą letenėlę tą pirštuką teko amputuoti, - pasakojo Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas. – Preila agresyviausia, vadinasi ir geriausiai prisitaikiusi išgyventi gamtoje. Jai teko patirti skausmą ir dabar nieko prie savęs neprisileidžia.

Ilgiausiai nuo žmonių nenorėjo atitrūkti muziejuje gimę ir užaugę ruoniukai Junga ir Gikas. Iš pradžių vienas jų net bandė grįžti į dėžę, kurioje buvo atgabentas. Šie gyvūnai dar pusvalandį plaukiojo ties pat krantu, dairydamiesi į juos stebinčius poilsiautojus.

- Noriu paprašyti žmonių, kurie pastebės ant kranto ruoniukus, kad jų neleistų ir netrikdytų, - prašė Arūnas Grušas. – Keletą dienų gyvūnai gali dar laikytis arčiau pakrančių, o paskui patrauks gilyn į jūrą, kur vanduo vėsesnis ir daugiau žuvies.

Muziejininkai teigia esą įsitikinę, kad ruoniai tikrai prisitaikys prie laukinės gamtos. Kiekvienam jų yra prisegtas žymeklis. Pastebėjusius tokį, žymėtą ruonį, muziejininkai prašo pranešti, nes taip bus galima fiksuoti jų judėjimo kryptį.